Erdvės mažėti bankų paslaugų įkainiams yra, konstatuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tam didžiausią įtaką darytų naudojimasis ne kredito, o debeto kortelėmis, vengimas mokėti grynaisias, perėjimas prie mobiliųjų mokėjimų bei didesnė konkurencija rinkoje.
Pajamos didesnės nei išlaidos
Trečiadienį pristatytame Lietuvos banko atliktame tyrime skelbiama, kad šalies komercinių bankų pajamos 2011 m. su kaupu padengė su šiomis paslaugomis susijusias tiesiogines išlaidas.
Tyrimo duomenimis, už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais ir eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą komerciniai bankai Lietuvoje pernai gavo 482 mln. litų pajamų, arba 53 mln. Lt daugiau nei patyrė tiesioginių išlaidų. Daugiausiai ( 135 mln. Lt) pajamų bankams generavo vietiniai kredito pervedimai litais.
„Grynųjų pinigų tvarkymas bankams kainuoja brangiausiai, tad bankai praradimą dėl jų tvarkymo dengia iš pelningesnių operacijų, pavyzdžiui, elektroninių pervedimų. Ypač bankams pelningi pervedimai eurais – iš jų bankai gavo pusantro karto daugiau nei patyrė išlaidų. Tai rodo, kad erdvės įkainiams mažėti tikrai yra“, - sakė V. Vasiliauskas.
Kas mažintų bankų įkainius
Bankų įkainiai galėtų mažėti, jei klientai dažniau naudotųsi pažangiomis mokėjimo priemonėmis ir mažėtų poreikis atsiskaityti grynaisiais. Taip pat bankus sumažinti savo apetitus priverstų didėjanti konkurencija.
„Bankai net ir užimdami didžiąją rinkos dalį, nebėra mokėjimo paslaugų monopolininkai. Sparčiai steigiasi alternatyvūs rinkos žaidėjai, pavyzdžiui, mokėjimo įstaigos. Atsiranda naujų mokėjimo įstaigų, tarkime, elektroniniai pinigai, mobilieji mokėjimai“, - spaudos konferencijoje teigė V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad yra trys esminės kryptys, kuriomis Lietuvos bankas žada judėti – optimizuoti bankų veiklą, skatinti konkurenciją ir keisti vartotojų mokėjimo įpročius.
Nuvertinamos debeto kortelės
Apžvelgdamas lietuvių vartotojų bankinius įpročius, V. Vasiliauskas teigė, kad lietuviai vis dar naudoja banko korteles pinigams išsigryninti, o ne paslaugų ir prekių apmokėjimui. Debeto ir kredito kortelių skaičius Lietuvoje vienam gyventojui atitinka ES vidurkį, tačiau jomis atliekamų operacijų skaičius dar gerokai atsilieka nuo vidutinio europiečio atliekamų pervedimų skaičiaus. Europoje, anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, labai populiarios debetinės kortelės Lietuvoje kol kas naudojamos vangokai.
V. Vasiliauskas teigė, kad bankų tiesioginės sąnaudos klientui atsiskaitant debeto kortele yra kone 7 kartus mažesnės nei klientų atsiskaitymų kredito kortelėmis sąnaudos. Tai reiškia, kad jeigu bankų klientai dažniau naudotųsi debeto kortelėmis, tai sudarytų prielaidas mažėti bankų įkainiams.
„Kas mus nustebino – pernai iš tiesioginio debeto bankai gavo vos 8 mln. pajamų, didžioji jų dalis – iš juridinių asmenų. Mūsų galva, ši paslauga yra nuvertinama“, - sakė V. Vasiliauskas.
„Kai kuriais atvejais bankų įkainiai yra pagrįsti, kai kuriais per maži, kai kuriais pernelyg užkelti“, - taip apibendrindamas visą atliktą Lietuvos banko tyrimą sakė V. Vasiliauskas. Tarp labiausiai užkeltų įkainių jis minėjo pinigų pervedimų eurais įkainius.
Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrime dalyvavo 9 bankų skyriai, priklausomai nuo paslaugos apimantys nuo 76 iki 98 proc. bankų rinkos.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas, komentuodamas tyrimą, teigė, kad jis tik patvirtina jau keletą metų propaguojamą politiką, jog vartotojai turėtų pamažu pereiti prie elektroninių pinigų, atsisakydami mokėjimų kortelėmis ir vykdydami pavedimus elektroninėje erdvėje.
„Bankai taip pat turėtų labiau investuoti į e. bankininkystės instrastruktūrą“, - sakė S. Kropas.
