Per pastaruosius dvejus krizės metus katastrofiškai padaugėjo įmonių bankrotų. Tyčiniai bankrotai tarp jų sudaro tik nedidelę dalį. Tačiau jų skaičiaus augimas buvo įspūdingas. Tyčinių bankrotų skaičius, palyginus praėjusių metų ir 2007–ųjų duomenis, buvo išaugęs net 400 proc.
Naktinės reformos įkaitai
Labiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo įmonių bankrotų skaičius padidėjo 2009–aisiais. Statistikos departamento duomenimis, tais metais bankroto procesas buvo pradėtas 1844 įmonėms, arba beveik dukart daugiau nei 2008 metais (957).
Praėjusiais metais bankrutuojančių įmonių nedaug sumažėjo. Įmonių bankrotų valdymo departamento (ĮBVD) preliminariais duomenimis, 2010–aisiais bankroto procedūros buvo pradėtos 1548 įmonėms.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) direktoriaus Dano Arlausko tvirtinimu, dėl kokių priežasčių per pastaruosius dvejus metus smarkiai ūgtelėjo įmonių bankrotų skaičius, niekam nėra paslaptis. „Pirmiausia taip atsitiko dėl įsisiautėjusios pasaulinės finansų krizės. Labai sumažėjo rinkų, kuriose įmonės pardavinėjo savo produkciją, kitos tiesiog susiaurėjo. Kai neturi kur realizuoti savo produkcijos ar paslaugų, tenka skelbti bankrotą„, – sakė LVKD vadovas.
Jo tvirtinimu, savo padarė ir valdančiosios daugumos suorganizuota naktinė mokesčių reforma. „Staigiai ir ne visai numačius galimas pasekmes buvo padidintas pridėtinės vertės ir kiti mokesčiai. Ypač skaudžiai tai atsiliepė lengvatinį PVM tarifą savo prekėms ir paslaugoms taikiusioms įmonėms, joms tas mokestis išaugo keliagubai. Dalis įmonių neatlaikė valdžios joms žaibiškai užkrautos naštos ir bankrutavo“, – dėstė D.Arlauskas.
Statistikos departamentas skelbia, kad 2009–2010 metais daugiausia bankroto gniaužtuose atsidūrė statybos bendrovių, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, transporto, sandėliavimo, ryšių, nekilnojamojo turto, nuomos įmonių. 2009–aisiais daugiausia įmonių bankrutavo didžiųjų miestų – Vilniaus (34,5 proc.), Kauno (20,8 proc.), Klaipėdos (14,3 proc.) – apskrityse. Iš viso nuo 1993–iųjų jau yra bankrutavusios apie 10,2 tūkst. Lietuvos įmonių.
Augimas – 400 proc.
Palyginti su bendru bankrotų skaičiumi, tyčinių bankrotų atvejų, atrodytų, yra visai nedaug. Per visą laikotarpį nuo 1993 metų iki 2010–ųjų gruodžio 31 d. tyčiniais pripažinti tik 36 įmonių bankrotai. Tačiau pastaruoju metu jų smarkiai padaugėjo. Iki 2008–ųjų tyčinių bankrotų buvo užfiksuota po 1 ar daugiausia po 2 per metus. ĮBVD duomenimis, 2009–aisiais tokių buvo 3, 2010–aisiais – 4. Žinoma, pagal procentinę išraišką tyčinių bankrotų augimas tiesiog pribloškiantis. Palyginus 2007–uosius, kai buvo užfiksuotas 1 tyčinis bankrotas, ir praėjusius metus, augimas sudarytų net keturis šimtus procentinių punktų.
ĮBVD direktoriaus pavaduotoja Svajonė Alundarienė neslėpė, kad nepaisant to, jog 2010 metais tyčinių bankrotų buvo užfiksuota daugiau, oficialusis skaičius vis dar neatspindi realybės. „Paklausinėkite savo draugų, pažįstamų, giminių. Tikiu, nemažas jų būrys papasakotų matę darbdavių, kurie, susidarius kritinei finansinei situacijai, pusvelčiui išpardavė įmonių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Dažniausiai jis parduodamas draugams, giminėms. Tuomet kuriama nauja bendrovė ir veikla pratęsiama. Tačiau su sunkumais susidūrusi įmonė, jau neturinti turto, taip pat ir iš ko atsiskaityti su kreditoriais, bankrutuoja„, – „Respublikai“ pasakojo S.Alundarienė.
Anot jos, nesąžiningi verslininkai dažnai naudojasi tuo, kad tyčinį bankrotą labai sunku įrodyti, o kartais – ir visai neįmanoma: „Todėl tikroji padėtis yra daug niūresnė nei ta, kurią perteikia oficiali statistika“.
Faktai
Lietuvoje nusikalstamas bankrotas yra priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai, o ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais padaroma didelė žala valstybės ekonominei ir finansinei sistemai bei atskiriems jos subjektams, o kartu ir socialinei bei politinei sistemoms. Kaltam asmeniui, sąmoningai blogai valdžiusiam įmonę, nulėmusiam jos bankrotą ir padariusiam didelės turtinės žalos kreditoriams, gali būti skirta iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Europoje už tyčinį bankrotą skirtingos valstybės nustato skirtingas bausmes.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje nusikalstamas bankrotas baudžiamas iki 5 metų nelaisvės ir 75 000 eurų bauda. Didžiojoje Britanijoje baudžiama teisės būti bet kokio teisinio statuso įmonės vadovu atėmimu iki 15 metų. Vokietijoje už tyčinį bankrotą jos kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki 2 metų ar bauda. Italijoje tyčinio bankroto iniciatoriai gali patekti už grotų nuo 3 iki 10 metų, taip pat baudžiama teisės būti vadovu atėmimu iki 10 metų.