JK ir trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bendradarbiavimas saugumo srityje ilgą laiką buvo vertinamas kaip stiprus ir nepaveiktas „Brexit“ dramos, rašo politico.eu. Tačiau nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjusį mėnesį, šie santykiai įgavo naują dimensiją ir tapo aiškia ašimi platesnėse Europos saugumo diskusijose.
Baltijos šalys sudarė reikalavimų „sąrašą“, kuriame esančiomis priemonėmis būtų geriau apsaugotos jų sienos, įskaitant nuolatines NATO bazes ir oro gynybos sistemas, kurių regionas šiuo metu neturi. Jie skaudžiai priėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareikalavimą, kad NATO išvestų visas savo pajėgas iš regiono, kadaise buvusio Sovietų Sąjungos dalimi.
Baltijos šalių prašymai sulaukė palankaus atsako Londone, kur vyriausybė mielai palaiko jų prašymus. Pakartodamas didžiausius Baltijos šalių nuogąstavimus, JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as praėjusį mėnesį perspėjo, kad V. Putinas „panaudos viską“ Baltijos šalyse. „Jis netiki, kad Baltijos šalys iš tikrųjų yra šalys“, – sakė jis BBC.
Didžiosios Britanijos gynybos pareigūnas Baltijos šalis apibūdino kaip „NATO saugumo priešakinę liniją“ ir pridūrė: „Mes taip pat esame susirūpinę, kad NATO rytinis flangas dabar labiau nei bet kada turi atgrasyti Rusiją, kuri nepaiso tarptautinės teisės ir suverenių sienų“.
Pažymėdama Didžiosios Britanijos svarbą Baltijos šalims, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss praėjusią savaitę nuvyko į Lietuvos sostinę Vilnių, norėdama nuraminti vyriausybes ir patikinti, kad jos turi užnugarį.
„Ką dabar turime padaryti, tai turime sustiprinti NATO, ypač rytinį flangą, – Bendruomenių rūmuose sakė ji. – Turime rimtai žiūrėti į išlaidas gynybai visoje NATO“.
Vis dėlto, net ir su JK parama, likusiai NATO daliai prireiks šiek tiek įtikinimo, kad patenkintų Baltijos šalių reikalavimus, o ypač už juos susimokėtų. NATO ilgus metus dvejojo dėl didelio karių skaičiaus Baltijos šalyse, baiminantis, kad tai gali supykdyti Kremlių. Narės taip pat nerimauja dėl nuolatinių bazių steigimo regione ir karinių pratybų išlaidų.
Baltijos prašymų sąrašas
Europos politikos analizės centro vyresnysis bendradarbis Edwardas Lucasas sakė, kad Didžioji Britanija atlieka „labai svarbų vaidmenį“ padedant sutvarkyti „netvarką“, kuri yra saugumas Baltijos regione. Dabartinei situacijai, anot jo, būdinga „labai sudėtinga vadovavimo struktūra, karinės įtakos trūkumas vietoje, daug svajonių apie tai, kaip viskas išsispręs krizės metu ir tikrų pratybų trūkumas“.
Viena iš priežasčių, kodėl Didžioji Britanija gali tai padaryti, yra jos vadovavimas Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (JEF), sudarytoms iš 10 Šiaurės Europos šalių, nepriklausančių NATO, tokių kaip Suomija ir Švedija, taip pat Estija, Latvija ir Lietuva.
2012 m. įkurtas JEF yra laikomas paslankesniu nei NATO ir gali greitai reaguoti per pirmąsias 12 valandų, jei Rusija užpultų vieną iš narių. Spartus papildomų karių dislokavimas atakos atveju yra itin svarbus Baltijos šalims, kurios yra arti tarpusavio susitarimo dėl nacionalinių pajėgų sutelkimo padėti kitai Baltijos šaliai, nelaukdamos NATO sprendimo, sakė Rihardsas Kolsas, Latvijos parlamento užsienio ryšių komiteto pirmininkas.
Per JEF Šiaurės Europos šalys jau sutiko vykdyti jūrų ir oro pratybas.
„Manome, kad JK yra labai svarbi mūsų regionui, – sakė R. Kolsas. – Apskritai JK šioje krizėje parodė tikrai išskirtinę lyderystę. Visada galime pasakyti, kad kai kalbame apie tokias situacijas, JK galva yra tinkamoje vietoje, ant pečių.“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Baltijos šalys prie situacijos artėja taip, lyg būtų Vakarų Berlynas Šaltojo karo metais. Pasak jo, tai reiškia, kad būtina įsitikinti, kad būtų ginama Baltijos šalių teritorija, kaip NATO gintų bet kurią kitą savo aljanso teritoriją.
Lietuva, būdama pažeidžiamiausia Baltijos valstybe, paprašė tam skirtos strategijos, sakė G. Landsbergis. Ji baiminasi, kad Kremlius gali pabandyti užgrobti Suvalkų koridorių – žemės ruožą, jungiantį Rusijos Kaliningrado eksklavą prie Baltijos jūros su Baltarusija. Didžiosios Britanijos ir Lietuvos žvalgybos pajėgos dabar kartu stiprina šią sritį.
Latvija paprašė glaudesnio bendradarbiavimo jūrų ir karinės pramonės srityse, ir kad Latvijos kariniuose aerodromuose būtų dislokuoti orlaiviai. Estijoje, kaip Didžiosios Britanijos vadovaujamo bataliono šeimininkėje, pastarosiomis savaitėmis buvo padvigubintas britų karių skaičius. Šalis gavo daugiau tankų „Challenger 2“ ir šarvuotų kovos mašinų iš JK.
Ilgas kelias
Nors NATO turi po tris tokius batalionus kiekvienoje Baltijos valstybėje – dislokuotam Estijoje vadovauja Britanija, Latvijoje Kanada, o Lietuvoje – JAV. Jais siekiama ne atremti Rusijos puolimą, o perduoti žinią Maskvai, kad bet koks NATO narės puolimas būtų viso aljanso puolimas.
„Tai labai remiasi į idėją, kad Rusija nenorėtų žudyti kanadiečių, vokiečių ar britų, – sakė E. Lucasas. – Tai yra geriau nei nieko ir tai veikė Vakarų Berlyne Šaltojo karo metu. Bet mes neturime jiems skirtos oro raketinės gynybos ir mums to reikia. Ir mes neturime žvalgybos stebėjimo ir žvalgybos pajėgumų bei jūrinės strategijos, kurios mums reikia.“
„Nuo 1990-ųjų pradžios, kai Rusija padarydavo ką nors nepriimtino, mes imdavomės mažiausių priemonių, kad su ja susidurtume akis į akį, arba iš viso nedarydavome nieko – ir tada manėme, kad viskas pasibaigs, – sakė jis. – Bet ji vis sugrįždavo.“
R. Kolsas sakė, kad Baltijos šalys ES partnerių dažnai buvo vadinamos „panikos kelėjomis“, kai jos ankstesniais metais reiškė susirūpinimą dėl Rusijos, ir pridūrė, kad bendradarbiavimas su Britanija joms yra „svarbiausias“.
E. Lucasas nusiteikęs optimistiškai, kad parama Baltijos šalims yra naudinga ir britams, ypač po „Brexit“.
„Tai sugrąžina mus į labai glaudų bendradarbiavimą su Europos vyriausybėmis, – sakė jis. – Žvelgiant į tai labai grubiai, tai sukuria savotišką puikų pro britišką lobį, kuriame yra septynios šalys, tikrai labai norinčios ir dėkingos už tai, ką darome. Ir tai yra geras priešnuodis, kai prancūzai pradeda kelti triukšmą dėl kitų dalykų.“
