Lietuvos mokslininkai pasirengę patikrinti Baltijos jūros dugne esančias dešimt pavojingų zonų, kurias užfiksavo Krašto apsaugos ministerijos specialistai.
Dienraštis "Kauno diena" trečiadienį rašo, kad ekspediciją nutarta surengti po to, kai kilo ažiotažas dėl Baltijos jūroje nuskandintų artilerijos ir aviacijos sviedinių su mirtinai pavojingomis cheminėmis medžiagomis.
"Esame pasirengę išplaukti bet kurią dieną. Tačiau nesulaukiame tinkamų orų. Jūra turi būti absoliučiai rami. Tik tuomet įmanoma tiksliai į gelmėse užfiksuotas vietas nuleisti zondus ir paimti mėginius, kurie bus ištyrinėti laboratorijose", - sakė Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro vadovas Algirdas Stankevičius.
Pasak dienraščio, apytikriai žinoma, kad 1947 ir 1948 metais į Baltijos jūrą pateko apie 300 tūkst. tonų pavojingo cheminio ginklo. Milžinišką kiekį mirtį nešančios amunicijos perėmė hitlerinę Vokietiją nugalėję sąjungininkai - Sovietų Sąjunga, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija.
Amerikiečiai, britai ir prancūzai jiems atitekusią ginkluotę kartu su laivais nuskandino keliose koncentruotose vietose netoli Norvegijos krantų, o SSRS apie 34 tonas karinių medžiagų gana padrikai išmėtė per laivų bortus į pietryčius nuo Gotlando salos - apie 120 kilometrų nuo Klaipėdos. Toje vietoje paskandinti artileriniai sviediniai ir aviacinės bombos. Apie 40 procentų šios ginkluotės turi iprito, dar penktadalis - arseno junginių.
"Amunicija paskleista labai plačioje teritorijoje. Tik dešimtadalis jos priklauso Lietuvai. Šioje vietoje ir dirbs mūsų ekspedicija. Užduotį palengvins kariškių atlikti dugno tyrimai, kuriuose nustatyta dešimt potencialiai pavojingų vietų. Deja, dugno tyrimui naudojama įranga nepajėgia identifikuoti gelmėse esančių objektų, todėl mes nežinome, kuriose vietose - pavojingos cheminės medžiagos, kuriose - tik metalas ar kiti jokios grėsmės aplinkai nekeliantys objektai", - sakė A.Stankevičius.
A.Stankevičiaus teigimu, vyrauja nuomonė, jog pavojingų kapinynų geriausiai nejudinti, palikti po vandeniu.
"Tikra katastrofa galėtų kilti tik tuo atveju, jei, sakykim, teroristai susprogdintų gelmėse esančias koncentruotas cheminio ginklo sankaupas. Lietuvos teritorijai priklausančiuose vandenyse bombos išmėtytos gana padrikai", - sakė Jūrinių tyrimų centro vadovas.
Pareigūno teigimu, tyrimai rodo, kad bombas per keliolika metų gali neutralizuoti pati aplinka, todėl kai kurie mokslininkai nemano, kad reiktų iškelti amuniciją iš dugno ir rekomenduoja galimo pavojaus vietose kiek galima riboti bet kokią veiklą.
"Tai ir buvo viena priežasčių, kodėl mūsų rengiamoje ekspedicijoje atsisakė dalyvauti švedų ir latvių specialistai", - teigė Aplinkos ministerijos pareigūnas.
Jis sakė, kad kol cheminės medžiagos yra po vandeniu, jos nėra labai pavojingos, didžiausia grėsmė kyla joms sureagavus su oru.
"Pavyzdžiui, vadinamosios garstyčių dujos, esant keturiolikai laipsnių šilumos, pradeda skleisti mirtinus garus. Todėl kur kas ramiau, kai tokios medžiagos glūdi po vandeniu" - teigė A.Stankevičius.
Ekspedicija tirs numatomose cheminio ginklo palaidojimo teritorijose arseno koncentraciją, deguonies kiekį, gyvų organizmų būklę. Siekiant tyrimo visapusiškumo, iš gelmių paimti mėginiai bus išsiųsti užsienio šalyse veikiančioms laboratorijoms.
Jūrlapiuose ir navigacijos schemose cheminių medžiagų palaidojimo vietos pažymėtos kaip "nešvarios", o užrašai skelbia, kad jose nerekomenduojama žvejoti ar net stovėti laivams nuleidus inkarą.
Bene dažniausiai su karo laikų ginkluote susiduria Baltijos jūroje dirbantys žvejai. Iprito gabalai patenka į žvejų tinklus ir būna iškeliami ant denio. Per keliasdešimt metų pasitaikė ne vienas susižalojimo ir net mirties atvejis. Nuo 1985 iki 1992 metų Danijos žvejai pranešė 342 kartus tinklais ištraukę cheminės ginkluotės Baltijos jūroje.
"Žvejams esame parengę instrukcijų sąvadą, kaip reikia elgtis į tinklus pakliuvus cheminėms medžiagoms. Instrukcijas netrukus ketiname išplatinti laivuose", - teigė A.Stankevičius.
Specialistų nuomone, pajūryje poilsiaujantiems žmonėms instrukcijų nereikia, nes mažai tikėtina, kad mirtį nešančios medžiagos galėtų pasiekti paplūdimių zonas.
Aplinkos ministerijos Vandenų skyriaus vedėjas Raimundas Sakalauskas dienraščiui sakė, kad prie lietuvių mokslininkų grupės buvo siūlyta prisijungti švedų ir latvių specialistams, tačiau jie atsisakė.
Ekspedicijos darbą finansuos Aplinkos ministerija.
BNS
