algirdas stankevičius

Tęsiame pasakojimą apie Jūrų muziejaus Klaipėdoje atsiradimą. Pirmą dalį galite skaityti čia. Muziejaus statybos startiniam penketui Aloyzas Každailis priskiria architektą Petrą Lapę, Restauracinių dirbtuvių vadovą Algirdą Aukštuolį, restauratorius Vytautą ir Laimą Šliogerius, save, ir, žinoma, Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį. Išminavimo operacijos Miesto vadovas A. Žalys buvo ir žaidėjas, ir komandos treneris.

Nenustačius tikslaus taršos šaltinio, nusėjusio Kuršių nerijos pakrantę į parafiną panašios medžiagos gabalais, imta šnairuoti į Rusijos teritoriniuose vandenyse stūksančią naftos gavybos platformą. Pranešimas, kad pajūrio ruožas Kuršių nerijoje nuo Rusijos sienos iki Preilos nusėtas neaiškios kilmės geltonos spalvos teršalais, gautas praėjusį šeštadienį. Paimti mėginiai buvo išsiųsti tirti į Vilnių.

Baltiją dusina teršalai, o „Nord Stream“ dujotiekio planai atnaujino ir jūroje paskandintų cheminių ginklų problemą. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje atsidūrė maždaug 40 tūkst. tonų cheminių ginklų, kurių sudėtyje yra apie 13 tūkst. tonų kovinių nuodingųjų medžiagų. Spalio 17 dieną Lietuva iškėlė jūroje paskandintų cheminių ginklų klausimą Jungtinių Tautų Tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo komitete Niujorke.

Aplink Danės vagą išsidėstęs Klaipėdos senamiestis kasmet nugrimzta žemyn po 1-2 milimetrus, rašo "Klaipėda". Be to, nuolat kyla Baltijos jūros vandens lygis. Specialistai tai vertina ne vienareikšmiškai. Vieni teigia, kad kada nors dalis Klaipėdos gali virsti Venecija, kiti pataria nesibaiminti. Esą mūsų miestas palyginti saugus ir atsidurti po vandeniu jam negresia. Kad Klaipėda grimzta pastebėjo Danės krantinėje, buvusio Saldainių fabriko vietoje kasinėjimus atlikę archeologai.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis nuo Rusijos į Vokietiją gali užkliūti už kapaviečių, kuriose palaidota tūkstančiai tonų pavojingų cheminių medžiagų. Tačiau Lietuvos gamtosaugininkai ir žalieji prieš šią problemą jaučiasi bejėgiai. Jie aiškina, kad kelti aliarmą – per anksti, o jų įtaka tokiam „globaliam“ projektui – per menka. Europos Taryboje rezoliuciją šiuo klausimu inicijavęs Gediminas Jakavonis pripažįsta, kad vienintelė viltis – tarptautinės organizacijos.

Antradienį (08.05) 11.05 val. per LR 1-ąją programą tiesioginėje “Vasaros studijoje su Vaidotu Žuku” - rašytoja Jurga Ivanauskaitė, Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys ir Jūrinių tyrimų centro vadovas Algirdas Stankevičius.

Lietuvos mokslininkai pasirengę patikrinti Baltijos jūros dugne esančias dešimt pavojingų zonų, kurias užfiksavo Krašto apsaugos ministerijos specialistai. Dienraštis "Kauno diena" trečiadienį rašo, kad ekspediciją nutarta surengti po to, kai kilo ažiotažas dėl Baltijos jūroje nuskandintų artilerijos ir aviacijos sviedinių su mirtinai pavojingomis cheminėmis medžiagomis. "Esame pasirengę išplaukti bet kurią dieną. Tačiau nesulaukiame tinkamų orų. Jūra turi būti absoliučiai rami.