Kaimyninės Latvijos teritorija nuolat mažėja dėl kranto erozijos. Jūra kasmet pasiglemžia metrus kranto.
Profesorius, ne vienerius metus tiriantis šį reiškinį Latvijoje, ragina atkreipti dėmesį į pakrančių gyventojus, kuriems jūra grasina labiausiai, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Latvijos universiteto profesorius Janis Lapinskis kasmet nueina daugiau nei 400 kilometrų Latvijos pakrante ir tikrina, koks atstumas nuo jūros iki pažymėtų medžių.Šiemet žiemos audros, nors ir ne pačios stipriausiaos, kai kur jau atėmė po du metrus kranto. 2007-aisiais jūra pasiglemžė net 10 metrų kranto.
„Palyginti su visu Latvijos plotu, kuris yra 64 tūkst. kv. kilometrų, skaičiai atrodo maži. Tačiau jei žvelgsime lyg ūkininkas, kuris turi keletą dešimčių hektarų, atrodys visai kitaip“, – sako J. Lapinskis.
Krantas mažėja beveik visoje Latvijos teritorijoje, per 20 metų prarasta tiek, kiek jūra anksčiau pasiglemždavo tik per 50. Pagrindinė priežastis – šiltesnės žiemos.
Mokslininko skaičiavimu, per šį amžių Latvija neteks 100 kv. kilometrų ploto, o pakrantė sumažės 200–300 metrų.
„Jau dabar yra daug namų ir kitų pastatų, kurie labai arti kranto, tokia teritorija ateinančius 15–20 metų gali būti įvardijama kaip didelės rizikos“, – mano J. Lapinskis.
„Kovojame su erozija, kiek leidžia mūsų finansai. Daugiau nei 20 metų perkame akmenis ir dėliojame pakrantėje. Taip pat perkame raudonojo molio – jis geriau sulaiko vandenį, smėlis labai greitai išplaunamas“, – pasakoja pakrantės gyventojas Andrejus Jansonas.
Tai šiek tiek primena Don Kichoto kovą su malūnais. Pasak vyro, molis pamažu išplaunamas, o jūra kartais būna tokia arši, kad išjudina ir akmenis.
O bet kokios statybos pakrantėje dar ir nelegalu, tik nacionalinė ir vietos valdžia gali tvirtinti krantą ar ką nors pakrantėje statyti.
Bet kol kas kranto erozija Latvijoje – ne prioritetas ir jokių tvarkymo planų nėra.
Viktorija Mickutė
