Lietuvos verslininkai vis platesniais žingsniais žengia į kaimyninės šalies rinką. Tam padeda ir vis geranoriškiau vieni kitų atžvilgiu besielgiantys šalių politikai. Bet reikėtų nepamiršti, jog Baltarusijos rinka – specifinė.
Investicinė aplinka pagerėjo
Prieš pusmetį, Vilniuje viešint Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, išrinkta Lietuvos ir Baltarusijos verslo interesus derinančių asociacijų taryba „Baltarusija−Lietuva“.
Tarybos narių įsitikinimu, viena didžiausių šalių ekonominio bendradarbiavimo galimybių yra tranzitas. Didelės esą yra ir abiejų valstybių galimybės plėtoti pramoninį bendradarbiavimą, nes Baltarusijoje stipri metalo dirbinių gamyba, chemijos pramonė, taip pat autobusų ir sunkvežimių gamyba.
Vilniuje veikiančios advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatas Kęstutis Adamonis teigė, kad šalių ekonominį bendradarbiavimą paskatino per pastaruosius porą metų Baltarusijos demonstruotas aiškus noras atsiverti pasauliui ir, žinoma, Lietuvai. „To ženklai yra, pavyzdžiui, „auksinės akcijos“ principo panaikinimas, kai valstybė gali būti įsigijusi nors ir vienintelę įmonės akciją, bet turi joje lemiamą balsą, įvairių su verslo steigimu susijusių procedūrų supaprastinimas“, − vardijo K. Adamonis.
Mažins viešąjį sektorių
Pastaruoju metu atsirado geresnės galimybės ne tik plėsti gamybą bei užsienio prekybą, bet ir domėtis privatizuojamais objektais Baltarusijoje.
Net apie 70 proc. šios šalies bendrojo vidaus produkto sukuria valstybės įmonės. Dalį jų dabar planuojama perduoti privatininkams. Naujausiame privatizuoti ruošiamų įmonių sąraše yra daugiau nei 500 įmonių. Jomis intensyviai domisi ne tik kaimyninės, bet ir kitos šalys, pavyzdžiui, Čekija.
Lietuviai, K. Adamonio vertinimu, investicijų į viešąjį sektorių srityje nėra labai drąsūs ir labiau linksta ieškoti baltarusių verslo partnerių. „Baltarusijoje veikia nemažai Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų. Dabar į šią rinką žengia ir mūsų stambūs verslininkai. Tačiau į viešųjų objektų privatizavimą bent jau smulkieji ir vidutiniai mūsų verslininkai netaiko“, − sakė galimybių kaimyninėje šalyje tema besidomintis advokatas K. Adamonis.
Turi įvertinti rinkos skirtumus
Lietuvos ambasados Baltarusijoje antrasis sekretorius Giedrius Granickas pasakojo, jog ekonomikai kenčiant nuo krizės šalies valdžia suaktyvino investuotojų paieškas ir stengiasi pagerinti investicinį klimatą bei investicijų apsaugą.
„Rengiantis investuoti verslininkams būtina susipažinti su Baltarusijos prezidento dekretu, kurio tikslas yra sukurti papildomas sąlygas investicinei veiklai. Šis aktas, pavyzdžiui, numato, kad investuotojams, sudariusiems investicines sutartis, teikiamos tokios lengvatos kaip nuomojamo žemės sklypo suteikimas be aukciono, technikos ir technologijų bei atsarginių dalių įvežimas be muito ir PVM. Taip pat jie atleidžiami nuo mokesčio už žemės ūkio gamintojų nuostolius ir taip toliau“, − aiškino G. Granickas.
Jo teigimu, verslininkai vis dėlto neoficialiai pripažįsta, kad labiausiai Baltarusijoje trukdo neužtikrintumas ir išsamios informacijos apie būsimus pasikeitimus neturėjimas, taip pat neplaniniai auditai, patikros, be aiškių priežasčių neišduodamos įvairios licencijos.
„Pagrindine lietuvių verslo klaida laikyčiau pervertintą pasitikėjimą savo patirtimi Europos Sąjungos rinkoje. Ši patirtis dažniausiai nepadeda, kadangi verslo sąlygos ir verslo kultūra skiriasi, − sakė G. Granickas. − Baimintis nereikia nieko, tačiau pasirengimas eiti į šią rinką turi būti pagrįstas ne spontanišku azartu, o kruopščiai apsvarstytais verslo planais“.
TIK FAKTAI
Tarybos „Baltarusija−Lietuva“ duomenimis, Baltarusijoje su partneriais iš Lietuvos įregistruota daugiau kaip 300 įmonių. Galimybėmis kurti verslą Baltarusijoje domisi dar per 400 Lietuvos bendrovių.
Baltarusijai tenka 9-oji vieta svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše.
Asociacijos Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo tarybos veikloje dalyvauja Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, bendrovės „Lodvila“ generalinis direktorius Kęstutis Mizaras, bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža, bendrovės „Senukai“ prezidentas Augustinas Rakauskas ir kiti. Verslo tarybos prezidentu išrinktas Ūkio banko investicinės grupės prezidentas Vladimiras Romanovas.
1996−2009 metų Lietuvos ir Baltarusijos prekybos (mln. litų) grafikas
Statistikos departamento duom.
