Gindamas skystus dviejų dienų viršūnių susitikimo rezultatus, penktadienį (10.17) Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) tvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasiekė pažangos derybose dėl naujosios Konstitucijos ir ekonomikos augimo skatinimo iniciatyvos.
ES valstybių ir vyriausybių vadovai, kaip atrodo, nedaug pasistūmėjo į priekį derybose dėl naujosios Konstitucijos projekto, tačiau, nepaisydami stipraus JAV spaudimo, sumažino tarpusavio nesutarimus dėl Europos integracijos gynybos srityje.
"Spaudoje skaičiau kritinių atsiliepimų apie šiuos išplėstuosius viršūnių susitikimus, - per spaudos konferenciją pareiškė S. Berlusconi. - Mums nekilo sunkumų dėl programos laikymosi. Tai, kad atsirado naujų valstybių, nekliudo priimti sprendimus sparčiai".
Vieną iš naujovių per neryškų susitikimą pateikė Prancūzija ir Vokietija - Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas (Žakas Širakas) penktadienį, paskutinę susitikimo dieną, atstovavo tiek savo šaliai, tiek Vokietijai, kurios lyderis Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) išskubėjo namo parlamente kovoti už svarbią darbo rinkos reformą.
Briuselyje vykusiame susitikime dalyvavo 15 dabartinių ES narių, 10 būsimųjų narių ir trys valstybės kandidatės, siekiančios įstoti į šį bloką vėliau. Toks didelis dalyvių skaičius neišvengiamai sulėtino sprendimų priėmimo procesą.
Anot J. Chiraco, būsimosios ES dydis kels naujų problemų: "Dabar mūsų tiek daug, o Tarybos su tiek daug dalyvių valdymas yra subtilus dalykas, reikalaujantis tam tikro pasiruošimo".
ES lyderiai penktadienį paskelbė pareiškimą dėl Europos ekonomikos reanimavimo, atsargiai paremdami Europos Komisijos norą nukreipti valstybines investicijas į transporto, energetikos ir mokslinių tyrimų sektorius. Dalyviai paragino gruodį priimti sprendimus dėl greito europinių projektų kelių, geležinkelio ir energetikos srityje pradėjimo, tikintis paskatinti ekonomikos augimą ir pritraukti privatų kapitalą.
Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) ketvirtadienį pažadėjo kasmet į tarptautinius transporto ir mokslinių tyrimų projektus investuoti po 5 mlrd. eurų (5,8 mlrd. JAV dolerių) ES ir Europos investicijų banko lėšų.
Ekonomistai abejoja, ar tokia santykinai maža suma gali išjudinti snaudžiančią ekonomiką, ir nurodo, kad darbo rinkos, pensinio aprūpinimo ir socialinių sistemų reforma duotų stagnacijos apimtai Europos ekonomikai didesnį impulsą.
Naujoji Konstitucija turi užtikrinti bloko funkcionavimą po to, kai kitų metų gegužės 1 dieną prie 15 dabartinių narių prisijungs dar 10 naujokių.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Italija siekia baigti derybas dėl Konstitucijos projekto iki gruodžio vidurio. Jos ministras pirmininkas S. Berlusconi informavo, kad lapkričio viduryje veikiausiai sušauks neeilinį neformalų viršūnių susitikimą, per kurį pateiks kompleksinį sprendimą, paremtą kruopščia kiekvienos valstybės pageidavimų analize.
Daugiausiai nesutarimų, kaip atrodo, kyla pirmiausia dėl dviejų klausimų: Europos Komisijos dydžio ir sprendimų priėmimo tvarkos. Mažosios valstybės siekia išsaugoti ligšiolinę tvarką, kai ES vykdomosios valdžios institucijoje kiekvienai iš jų atstovauja po vieną komisarą, o Konstitucijos projekte siūloma apriboti jų skaičių iki penkiolikos. Be to, projekte numatoma, kad dauguma sprendimų ateityje bus priimama vadinamąja dvejopa balsų dauguma, kai už tam tikrą pasiūlymą turi balsuoti mažiausiai pusė visų valstybių narių, kuriose gyvena mažiausiai 60 proc. bloko gyventojų. Tačiau tai netinka Ispanijai ir Lenkijai, kurios pagal 2000 metų Nicos susitarimą dabar turi didesnę įtaką.
Ketvirtadienį ES lyderiai, kaip ir buvo tikėtasi, oficialiai naujuoju Europos centrinio banko prezidentu paskyrė Prancūzijos bankininkystės veteraną Jeaną Claude’ą Trichet (Žaną Klodą Trišė). Jie taip pat pavedė Komisijai parengti prielaidas ES sienos apsaugos agentūros įkūrimui. Naujoji institucija koordinuos nacionalinių sienos apsaugos tarnybų darbą.
“Reuters”-ELTA
