Vakar Babtų sodininkystės ir daržininkystės institute lankėsi švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Ministro nuomone, Babtai galėtų tapti pavyzdine Lietuvos kaimo seniūnija.
Reikia geros mokyklos
Anot A. Monkevičiaus, ypatingą Babtų padėtį jam priminė Kauno rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Valerijus Makūnas, kurie į jį neseniai kreipėsi dėl vietos vidurinės mokyklos priestato statybos.
Prašoma šio priestato statybą įtraukti į kitų metų valstybės investicijų programą. Iš viso jam pastatyti ir įrengti reikėtų 5,3 mln. Lt.
"Jei imsimės įgyvendinti pavyzdinės kaimo seniūnijos idėją, gali atsirasti pavydo. Kodėl būtent Babtuose, juk yra gražesnių vietovių ir miestelių. Tačiau valstybei reikalingas modelis parodyti, jog žmonės sugeba gyventi ir verstis šiuolaikiškai", - sakė A. Monkevičius.
Būtent šiuolaikiškas augalininkystės technologijas tiria ir praktinius gamybos modelius kuria Sodininkystės ir daržininkystės institutas.
Anot ministro, perspektyvus mokslininkas nesidairys kitur, jei žinos, jog čia, vietoje, yra gera mokykla, kurioje jo vaikai gali gauti gerą išsilavinimą.
Traukos centras
Kaip sakė seniūnas Jonas Praškevičius, Babtai įsikūrę Lietuvos viduryje, šalia didelio greitkelio. Natūralu, kad čia apsilanko daug žmonių, taip pat ir šalies svečių.
Be to, Babtų bendruomenė yra gyvybinga, veikli. Institutas, mokykla, seniūnija, parapija, kultūros centras puikiai bendradarbiauja.
"Dėkinga vieta, įdomus kultūrinis gyvenimas", - pritarė instituto direktorius Česlovas Bobinas.
Anot ministro A. Monkevičiaus, reikia kurti alternatyvą susiklosčiusiai tradicinei žemdirbystei, kur kaimo žmogų baudžiauninku paverčia mėsos ir pieno perdirbėjai. Augindamas sodus ar daržus, perdirbdamas produkciją, gaudamas geros kokybės ir ekologišką derlių, žmogus galės gyventi daug geriau.
Institute, kaip sakė profesorius Povilas Duchovskis, tiriamos, kuriamos ir išbandomos tokios technologijos, kurios yra verslo pagrindas. Į Babtus atvažiavęs ūkininkas gali ir pasižiūrėti, ir pasimokyti, kaip įsirengti, pavyzdžiui, sulčių ar nektaro gamybos liniją.
Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis pasakojo, kaip pastaraisiais metais keičiasi ūkininkų požiūris. Anksčiau jie parduodavo žaliavą, dabar stengiasi sukurti daugiau pridėtinės vertės: daržoves nuplauti ir nuskusti, vaisius užšaldyti ar perdirbti į sultis, džiovinti, konservuoti ir kita. Kaip tik Babtuose ūkininkai gali pamatyti tokių technologijų modelių.
Svečiai galėjo tuo įsitikinti: mokslinė bendradarbė Marina Rubinskienė visus pavaišino obuolių, šaltalankių, svarainių ir kitokiais nektarais.
Svarbiausia seniūnijoje
Kaip sakė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas V. Makūnas, vietos vidurinė mokykla, šalia instituto, vaidina tikrai svarbų vaidmenį bendruomenės švietime, telkime. Tai - vienintelė III pakopos mokykla seniūnijoje. Šiuo metu joje mokosi 485 merginos ir jaunuoliai, ateityje ji turėtų turėti 500 mokinių.
Čia dirba puikus mokytojų kolektyvas: 2 proc. ekspertų, 39 proc. metodininkų, 33 proc. - vyr. mokytojų. Tai, kad čia mokytojauja 6 ją baigę mokiniai, rodo mokyklos patrauklumą.
Tačiau 1962-aisiais septynmetei mokyklai pastatytas pastatas seniai nebeatitinka poreikių. 1991 m. buvo pradėta priestato statyba, deja, 1992-aisiais ji, nesant lėšų, nutraukta.
Per maža valgykla, nėra šiuolaikiškos sporto salės, visai nėra aktų salės, nedidelėse klasėse mokosi vidutiniškai po 25 mokinius.
Rugpjūtį turėtų būti užbaigtas techninis priestato projektas. Čia projektuojama didelė sporto salė su dušais, persirengimo kambariais, medicinos kabinetu. Taip pat numatyta 150 vietų valgykla su šiuolaikišku maisto ruošimo bloku, amfitearinė salė konferencijoms, administracinės patalpos ir kita.
Anot V. Makūno, pastačius priestatą ne tik pasikeistų mokymosi aplinka, bet ir atsirastų galimybių tarnauti visos seniūnijos bendruomenės edukacijai.
Iš gerų pavyzdžių
Anot ministro A. Monkevičiaus, gyvenime daug kas gero atsiranda iš gerų pavyzdžių. Sodininkystės ir daržininkystės institutas yra vienintelis toks Baltijos šalyse.
Gavus lėšų iš valstybinių prioritetinių krypčių ir aukštųjų technologijų fondų čia įkurtas Augalų biologijos tyrimo centras, reikalingas daugelio šalies mokslo įstaigų tyrėjams.
Kaip pasakojo Sodų genetikos ir biotechnologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Stanys, pasitikėjimą institutu liudija, pavyzdžiui, tai, jog olandai babtiškiams skyrė lėšų sodmenų sertifikavimo programos įgyvendinimui. Paprastai kalbant, Babtuose bus auginami atrinkti geriausi sodmenys, o olandai juos platins po visą pasaulį.
Idėja kurti pavyzdinę seniūniją ten, kur yra pakankamai šviesuomenės, sudaryti sąlygas lavintis jaunuomenei - gera mintis. Pritarkime be pavydo.
„Naujos tėviškės žinios“
