Apie visuomeninį judėjimą „Už teisingumą“ išgirdome pačiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų skandalo įkarštyje. Tada judėjimas surengė mitingus atleistiesiems FNTT vadovams palaikyti. Šiandien judėjimas skelbia, kad jungia skirtingų pažiūrų, įsitikinimų, ideologijų pilietes ir piliečius, kuriuos vienija ištikimybė Lietuvos Respublikai, meilė Lietuvai ir laisvei. Vienas judėjimo iniciatorių, Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis – „Savaitės“ svečias.
Nemira Pumprickaitė. Judėjimas „Už teisingumą“. Už kokį teisingumą jums reikia judėti?
Bronislovas Genzelis. Šitas teisingumas suprantamas labai plačia prasme . Visų pirma, dabar mažiau akcentuojamas, bet pirmoje eilėje mes – už socialinį teisingumą, kad vis dėlto kiekvienas žmogus, kad ir kokį darbą dirbtų (aš nesu visuotinės lygybės šalininkas), už darbą turi gauti teisingai. Kitas dalykas – Konstitucijos pas mus absoliučiai nesilaikoma. Problema tokia, kad nesugebame tvarkytis savo šalyje ir norime kad kas nors kitas joje tvarkytųsi.
Profesoriau, kai aš Jūsų klausausi, girdžiu, kad kalbate apie tai, kur iš tiesų reikia ieškoti teisingumo – apie socialinius dalykus.Tačiau matau, kad judėjimas kovoja praktiškai už vieną dalyką – už tai, kad buvę FNTT vadovai būtų sugrąžinti į savo postus.
Nenorėčiau su Jumis sutikti. Galbūt taip vizualiai atrodo, nes kartais žmogus tampa simboliu. Aš tų vadovų akyse nesu nė vieno matęs, tik iš ekrano. Bet iš tiesų, kai paėmiau popierius, kurie prieinami, kai jie pradėjo „graibyti“ kai kuriuos aukštus pareigūnus, tada ir juos „sugriebė“. Čia – problema.
Bet šitoje konkrečioje situacijoje, kaip Jūs manote, tuos pareigūnus reikia nedelsiant sugrąžinti, ar vis dėlto sveikas protas reikalautų sulaukti teismo sprendimo?
Čia aš aiškios nuomonės neturiu. Galvoju, kad šitoje situacijoje reikia teismui spręsti.
Dabar leiskite man Jus pacituoti: „demokratinėse valstybėse yra įprasta, kai aukštiems pareigūnams pateikiami įtarimai, jie atsistatydina. Tai pirma kartą nutiko Vokietijos Prezidentui, kuriam, palyginti su Palaičiu, pateikti kur kas mažesni įkalčiai“. Kas ir kada pareiškė dabar jau buvusiam Vidaus reikalų ministrui kokius nors įtarimus? Man neteko girdėti.
Nežinau, gal labai nesidomite, kas darosi. Sakysim, esu rinktas nuo Palangos, buvau kažkada. Palangos visa eilė pateikta man dokumentų. Tai buvo dar prieš Palaitį skiriant ministru, kad jis ten kepyklą, jis ten visokius dokumentus klastojo ir pan. Aš ką, persiunčiau Generaliniam prokurorui ir į savo archyvą, valstybiniam archyvui perdaviau. Pasirodo, 7 Seimo nariai buvo gavę analogiškus dokumentus. Jie perdavė Prezidentei, Prezidentė vis tiek paskyrė. Ar ten pagrįsti tie įkalčiai, bet prokuratūra gauna, turi vykdyti ikiteisminį tyrimą, o ne Prezidentei skirti į tas pareigas, kur jam pačiam prieš skiriant buvo pareikšti įtarimai.
Tai jeigu prokuratūra neturėjo įrodymų, nuo ko pradėti tą tyrimą, tai ir nepradėjo.
O kodėl mūsų neinformuoja, nei Seimo narių, nei man nepasako, kad Jūsų medžiaga yra nepagrįsta?
Tuomet greičiau turėtume kalbėti, kad neatsižvelgiama į Jus, o ne apie tai, kad įtarimai pareikšti ministrui. Jam niekas jų nepateikė.
Kiek žinau buvo pareikšti Palangoje.
Bet jis buvo išteisintas?
Niekas nežino, jis tapo ministru.
Jūs norite pasakyti, kad jis tapo ministru su visais įtarimais?
Taip.
Nenorėčiau tuo tikėti.
Tai jau Jūsų problema.
Dar viena Jūsų citata: „Respublikos Prezidentė kalba apie kovos su korupcija būtinumą, bet kai iškyla reikalas, pati atsiduria įtariamų asmenų pusėje, stabdo tolesnius tyrimus, pažeidinėja Lietuvos Konstituciją“. Kokį konkretų atvejį turite galvoje?
Konkrečiai dėl Palaičio. Arba, tarkim, kitas dalykas. Yra Konstitucijos straipsnyje parašyta dėl Vyriausybės. Prezidentė skiria ministrą Premjero teikimu. Tai reiškia ji gali skirti, gali neskirti. Bet Konstitucijoje niekur nepasakyta, ar ji gali neatleisti Premjero teikimu siūlomą atleisti ministrą.
Gerai, ir kas toliau, jeigu Prezidentė neatleido? Apkalta? Jūs sakot, kad ji pažeidė Konstituciją?
Ne, ji pažeidė ne Konstituciją, ji valstybėje daro chaosą. O tai aš galiu tvirtinti įsitikinęs.
„Pažeidinėja Konstituciją“. Aš čia Jus cituoju, tikrai ne pati sugalvojau. Jūs sakote, kad ji pažeidinėja Konstituciją. Jeigu taip, aš tada galvoju, kad ji verta apkaltos.
Aš ne apkaltos organizatorius. Galvoju, kad galima be jos apsieiti, bet jeigu toliau, tai aš abejoju.
Jūs sakote: „Nė viena Andriaus Kubiliaus prognozė nepasitvirtino. Orus politikas atsistatydintų ir atsiprašytų tautos už nepateisintus lūkesčius. Senais laikais toks žmogus apsibarstydavo galvą pelenais ir bažnyčios šventoriuje prašydavo atgailos“. Sakykite, kas šiandien būtų svarbiau ir kur būtų daugiau teisingumo: ar kad Premjeras atsistatydintų, ar kad tie du atleistieji FNTT vadovai būtų sugrąžinti į darbą?
Ne, nerišu šitos problemos. Čia yra visiškai tarpusavyje nesusiję dalykai. Nes Premjeras, mano supratimu, užėmė labai principingą ir teisingą poziciją. Šioje situacijoje aš Premjerui neturiu jokių priekaištų.
O už kitus?
O už kitus, sakykim, tą mokesčių reformą...
Tai vis dėlto Premjeras turi atsistatydinti?
Tada turėjo, dabar aš laikausi pasyvios nuomonės.
Tada atsakykit į dar vieną klausimą. Kai Premjero patarėjas atvyksta į FNTT ir reikalauja dar nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kai FNTT vadovas juo tampa tik įsikišus Ministro Pirmininko tarnybos kancleriui, kai Premjeras nurodo, kaip turi būti formuluojami klausimai, vykdant apklausą melo detektoriumi, ar, Jūsų manymu, susiklosčius tokiems įvykiams nereikia kovoti dėl teisingumo? Ar viskas buvo gerai?
Ne, nebuvo gerai. Premjeras neturi kištis į šituos dalykus.
O kaip tada su tuo Premjero patarėju, kuris reikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuvykęs į FNTT?
Apie tai nieko negaliu komentuoti, nes nieko nežinau.
Ar Jūs žinot apie tą istoriją, kad FNTT vadovas p. Gailius juo tapo tik įsikišus Ministro Pirmininko tarnybos kancleriui?
Šito aš nežinau ir nieko nekomentavau. Jūs nepripieškit man to, ko aš nesakiau...
Aš nepripiešiu, tik klausiu, ar Jūs manote, kad tai yra teisinga?
Manau, kad Premjeras turi kištis ten, kur formuojama Vyriausybė. Lietuva – prezidentinė valstybė, o ne monarchija.
Taip, bet jūs esate į savo siekius įsirašę – atkurti konstitucinę Lietuvos santvarką nepriklausomą demokratinę Respubliką. Kokia, Jūsų manymu, dabar yra Lietuva?
Dabar Lietuva grimzta į absoliučią monarchiją.
Profesoriau, ačiū Jums už šį įdomų pokalbį.
N. Pumprickaitė
