Lietuvos praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, preliminariais duomenimis, gali siekti beveik 3,5 mlrd. litų, prognozuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Ekonomikos ekspertų teigimu, jei padėtis konflikto zonoje neaštrės, poveikis mūsų šalies ekonomikai bus nedidelis, tačiau Vyriausybė turi įvertinti ir juodojo scenarijaus riziką.
(papildyta 14:10)
N. Mačiulis: yra du alternatyvūs scenarijaI
„Reikia vertinti du alternatyvius scenarijus“, – portalui balsas.lt sakė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, komentuodamas, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai gali turėti Rusijos veiksmai Ukrainoje ir dėl to kitų valstybių Rusijai taikomos sankcijos.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Europos Sąjunga (ES) ir Rusija neįsivels į atvirą ekonominių sankcijų konfliktą, o tos sankcijos, kurių jau ėmėsi JAV ir ES, apsiribos dabartinėmis – tam tikrų Kremliui artimų žmonių galimybių keliauti apribojimas, jų sąskaitų įšaldymas. Bet tai dar nereiškia, kad Rusija imsis atsakomųjų ekonominių sankcijų“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, jei įvykiai klostytųsi pagal tokį scenarijų, poveikis Lietuvos ekonomikai būtų, tačiau jis nebūtų susijęs su ekonominėmis sankcijomis ar ES ir Rusijos santykiais. „Pagrindinis poveikis Lietuvos ekonomikai atsiranda dėl to, kad dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto sulėtės pačios Rusijos ekonomikos augimas, nes iš jos pasitraukia investicijų srautai, Rusija turėjo padidinti bazines palūkanų normas, o dėl to lėčiau augs vidaus vartojimas. Lėtesnis bus kreditavimo augimas, gyventojams ir įmonėms bus brangiau skolintis“, – aiškina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, dėl to tikėtina, kad Rusijos ekonomika nei šiais, nei kitais metais neaugs, o tai turės neigiamą poveikį ne tik pačiai Rusijai.
„Tai turės neigiamą poveikį visam NVS regionui, nes Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ekonomikos yra artimai susijusios. Taip pat Moldova, Kazachstanas bei kitos regiono valstybės. Visas regionas bus šiek tiek prastesnėje padėtyje negu buvo pernai, ir dėl to nukentės Lietuvos eksportas į šį regioną“, – sako N. Mačiulis, primindamas, kad apie trečdalis Lietuvos eksporto keliauja į NVS valstybes.
Pasak N. Mačiulio, pagal šį scenarijų poveikis Lietuvos ekonomikai gali siekti nuo 0,5 iki 1 proc. BVP. „Ši didelė eksporto rinka augs šiek tiek lėčiau, galbūt atsiras kokių nors prekybos barjerų, kokių buvo ir praėjusių metų pabaigoje, bet jie neturi didelės įtakos Lietuvos ekonomikai“, – sakė jis. Pasak N. Mačiulio, jei įvykiai klostysis būtent taip, nedarbo lygis Lietuvoje toliau mažės, o vidaus vartojimas ir vidutinis darbo užmokestis didės.
Didžiausia rizika – energetikos sektorius
„Šio scenarijaus tikimybė yra gana maža, bet jei Rusija tęstų ekspansinius imperialistinius veiksmus Ukrainoje, ir dar labiau pablogintų santykius su ES, pastaroji gali pradėti taikyti dar griežtesnes sankcijas Rusijai. Rusija taip pat gali imtis atsakomųjų veiksmų ir apriboti kai kurių prekių importą iš ES valstybių“, – svarsto N. Mačiulis. Jo teigimu, dar blogiau būtų, jei Rusija nuspręstų suvaržyti energetinių išteklių eksportą į ES – tuomet poveikis Lietuvai būtų labai didelis.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudaro tik apie 5 proc., tai nėra daug. Bet mes labai daug produkcijos reeksportuojame iš Vakarų Europos į Rusiją, iš ten į Vakarų Europą taip pat keliauja daug prekių, todėl jeigu prekybiniai santykiai tarp Rusijos ir ES valstybių būtų suvaržyti, labai nukentėtų Lietuvos transporto sektorius“, – aiškina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
„Bet didžiausias šokas Lietuvos ekonomikai būtų, jeigu būtų sustabdytas energetinių išteklių tiekimas iš Rusijos į Lietuvą. Pavyzdžiui, pernai Lietuva beveik pusę visos importuotos elektros energijos importavo iš Rusijos – 45 proc. mes patys dabar pasigaminame labai nedaug elektros energijos – du trečdalius importuojame. Todėl jeigu Rusija nuspręstų neparduoti Lietuvai elektros energijos, aš nesu tikras, ar greitai galėtume surasti galimybę visą kiekį importuoti iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos. Kita problema – dujų tiekimas. Jos naudojamos ne tik gyvenamųjų pastatų šildymui ir maistui gaminti, didelė dalis pramonės įmonių naudoja gamtines dujas gamindamos savo produkciją. Kadangi artimiausius metus mes dar neturėsime alternatyvų gauti dujų iš kitų šaltinių išskyrus Rusiją, tai toks jos žingsnis sukeltų didelį šoką Lietuvos įmonėms“, – aiškina ekonomistas.
Tačiau tai labai juodas scenarijus, kurio tikimybė nėra didelė, pabrėžė N. Mačiulis. „Nemanau, kad jau dabar tam reikėtų ruoštis ir priimti kokius nors sprendimus. Vis dėlto Vyriausybė turėtų įvertinti, kad rizika yra, ir turėti planą B – kaip spręstų iškilusias problemas dėl sumažėjusių pajamų į valstybės biudžetą, kaip padėtų verslui ir gyventojams, jeigu šis scenarijus taptų realybe“, – portalui balsas.lt sakė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis. - - - - - - - - -
B. Bradauskas: euro įvedimui grėsmių nėra
„Tikslių jų niekas negali pasakyti. Jeigu jau scenarijus juodžiausias būtų, tai biudžete prarastume apie 500 mln. litų, o bendrasis vidaus produktas (BVP) – apie 3 mlrd. litų, apie 2,4–3 proc.“, – trečiadienį po uždaro posėdžio, kur buvo aptartos situacijos Rytuose finansinės pasekmės Lietuvai, žurnalistams sakė B.Bradauskas.
Pasak jo, tokius skaičiavimus komitetui pateikė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.
B.Bradausko teigimu, šie nuostoliai nėra dideli, bet komitetas prašo Seimo narių susilaikyti nuo su rinkimais susijusių siūlymų, kurių įgyvendinimui būtų reikalingos papildomos biudžeto lėšos.
„Tai nedideli skaičiai, bet jie nereikalingi kad būtų, nes tas pusė milijardo yra ženklus skaičius. Paprašėme visų komiteto narių savo frakcijose pasikalbėti, kad susilaikytume nuo papildomų išlaidų dėl populistinių pasiūlymų, ypač prieš rinkimus“, – teigė B. Bradauskas.
Pasak B. Bradausko, konflikto Rusijoje ir Ukrainoje finansiniai padariniai Lietuvai nepadarys žalos nei euro įvedimui, nei valdžios pažadams dėl pensijų grąžinimo.
„Užteks tikrai, jeigu jau ir augimo (BVP - BNS) nebus, turime galimybę pasiskolinti – procentai gana nedideli“, – teigė jis, paklaustas, ar užteks lėšų grąžinti pensijas, jeigu dėl situacijos Rytuose į biudžetą nebus surenkama papildomai pajamų.
„Euro įvedimui jokiu grėsmių nėra, Mastrichto kriterijų laikomasi“, – pridūrė B.Bradauskas.
„Mus neramina ne tik praradimai dėl galimų veiksmų iš Rusijos pusės, bet ir neramina ir Ukrainos rinka, nes Lietuvos eksportas stoja ir dėl atsiskaitymų, ir dėl įvairių kitų dalykų“, – pridūrė B.Bradauskas.
Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia situacija transporto srityje. Tačiau, anot jo, su susisiekimo ministru socialdemokratu Rimantu Sinkevičiumi bus aptarta, kaip valstybė galėtų padėti šiam sektoriui.
„Kalbėsime, kokie gali būti valstybės veiksmai padėti ir užtikrinti, kad transporto sektorius mažiausiai nukentėtų“, – tvirtino B. Bradauskas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
