Eidamas 67 metus, savo namuose Berkšyre, neaiškiomis aplinkybėmis mirė žinomas Rusijos oligarchas Borisas Berezovskis. Tokia žinia praėjusios savaitės pabaigoje pasirodė viso pasaulio žiniasklaidos antraštėse, rašo „The Guardian“.
Prezidento Boriso Jelcino vadovavimo šaliai laikotarpiu B. Berezovskis buvo laikomas vienu įtakingiausių verslo žmonių Kremliuje. Kalbėdamas apie save B. Berezovskis mėgdavo pabrėžti esantis patriotas, kuris kovoja už demokratiją Vladimiro Putino priespaudą kenčiančioje Rusijoje. Vis dėlto pats B. Berezovskis padėjo V. Putinui patekti į valdžios viršūnę.
Rusijos gyventojų akyse B. Berezovskis išliko laukinio kapitalizmo simboliu, oligarchu, kuris pasinaudojo posovietine suirute, privatizavo valstybines įmones ir valstybės sąskaita susikrovė milžiniškus turtus, o savo tautiečius paliko skursti.
Aleksandras Lebedis, buvęs generolas, vėliau tapęs politiku, apie B. Berezovskį kalbėjo su panieka: „Amoralumo įsikūnijimas. Jam neužteko vien vogti, jis norėjo, kad aplinkiniai matytų jo nebaudžiamumą.“
Amerikiečių rašytojas Paulas Klebnikovas B. Berezonski vadino Kremliaus krikštatėviu, kuris labiau nei kas kitas pasipelnė iš Rusijos nuosmukio.
2000 metais B. Berezovskis padėjo V. Putinui perimti prezidento postą iš Boriso Jelcino, tačiau netrukus dėl rūmų intrigų buvo priverstas palikti Rusiją ir emigruoti į Didžiąją Britaniją. Įsižiebus nesantaikai tarp oligarcho ir Kremliaus valdovo B. Berezovskis ėmė svaidytis kaltinimais. Verslininkas tikino, kad V. Putinas susijęs su daugiabučių sprogdinimu Maskvoje 1999 metais, kurio metu žuvo 200 žmonių, ir Aleksandro Litvinenkos nužudymu radioaktyviu poloniu Londone 2006 metais.
Būdamas emigracijoje B. Berezovskis rėmė užsienyje gyvenančius V. Putino režimo priešininkus. Savo ruožtu Rusijos valdžia neliko skolinga ir du kartus už akių nuteisė verslininką už sukčiavimą. Be to, Rusijos prokurorai kaltino B. Berezovskį prisidėjus prie žmogžudystės ir kitų nusikaltimų. Bent kartą į B. Berezovskio gyvybę buvo kėsintasi, tačiau Jungtinės Karalystės slaptoji tarnyba MI6 užkirto kelią šiam incidentui.
Teisinės nesėkmės
Per pastaruosius dvejus metus B. Berezovskis patyrė keletą likimo smūgių. 2011 metais verslininkas išgyveno skyrybas su žmona Galina. Bylinėjimosi procesas buvo ilgas ir kainavo maždaug 100 mln. svarų sterlingų. 2012 metais verslininkui teko apmokėti dideles teisines sąskaitas, atsiradusias ilgai ir nesėkmingai bylinėjantisi su buvusiu verslo partneriu Romanu Abramovičiumi. Maža to, buvusi verslo partnerė Jelena Gorbunova įšaldė jo turtą.
Įsiveldamas į teismų maratoną B. Berezovskis tikėjosi susitvarkyti savo finansinę padėtį ir viešai pažeminti Kremlių. Tačiau reikalai susiklostė kardinaliai priešingai, nei tikėjosi oligarchas. Londono teisėjas ne tik nepatenkino B. Berezovskio 3,7 mlrd. svarų sterlingų ieškinio prieš R. Abramovičių bet ir pavaišino oligarchą tokiais epitetais kaip „nesąžiningas“ ir „melagis“.
Ginčą dėl naftos bendrovės „Sibneft“ ir aliuminio milžino „Rusal“ akcijų B. Berezovskis pralaimėjo. Jam liko tik teisinės išlaidos, sugriauta reputacija ir amžiams užvertos durys į Kremlių.
Pirmieji pinigai
B. Berezovskis gimė Maskvoje, statybų inžinieriaus ir medicinos seselės šeimoje. Būsimasis verslininkas mokėsi Maskvos universitete, čia įgijo matematikos magistro ir daktaro laipsnius. Netrukus B. Berezovskis Maskvoje pradėjo eiti profesoriaus pareigas.
Prasidėjus perestroikai B. Berezovskis anksčiau nei jo kolegos įžvelgė plačias verslo galimybes. Anot jo, verslas yra kur kas dinamiškesnis nei mokslas. B. Berezovskio verslo šūkiu tapo frazė „Niekada nesiliauk pulti.“ Anot jo, permainų metais gali iškilti tik patys ryžtingiausi.
B. Berezovskio verslo pamatu tapo „Logovaz“, kuri 1989 metais sudarė sandorį su didžiausia Rusijoje automobilių gamintoja „Avtovaz“. Sovietų Sąjungą nuolatos kamavo automobilių trūkumas. „Logovaz“ įsipareigojo paruošti programinę įrangą, kuri padėtų didinti transporto gamybos mastą.
B. Berezovskį domino ne skolose paskendusi „Avtovaz“ gamykla, bet pinigų srautas, plaukiantis pardavinėjant „Lada“ automobilius „Logovaz“ salonuose.
B. Berezovskis tapo rusiškos oligarchinės taktikos pionieriumi. Verslininkas pasinaudojo „Logovaz“ pinigų srautu, kad Rusijos viduje ir išorėje įkurtų įmonių tinklą. Per jas „Avtovaz“ pinigai buvo perpumpuojami į Šveicarijos bankų sąskaitas, o vėliau pasinaudojant tais pinigais perimami kiti verslai. Tokiu būdu B. Berezovskis supirko bankus ir Rusijos televizijos kanalą ORT.
Tą pačią taktiką verslininkas pritaikė ir valstybinei bendrovei „Aeroflot“. Šveicarijoje įkurta įmonė perimdavo daugelį „Aeroflot“ pajamų užsienio valiuta.
2007 metais Rusijos teismas pripažino B. Berezovskį kaltu dėl sukčiavimo bendrovėje „Aeroflot“ ir už akių nuteisė šešeriems metams kalėjimo. 2009-aisiais verslininkas sulaukė verdikto dėl veiksmų bendrovėje „Avtovaz“ – 15 metų nelaisvės.
Žingsniai politikoje
B. Berezovskio teigimu, politika yra geriausia investicija. 1993 metais jis nutarė finansuoti B. Jelcino memuarų leidybą. Verslininkas susipažino su B. Jelcino biografu ir būsimuoju prezidento komandos vadovu Valentinu Jumaševu. Knygos finansavimas priartino B. Berezovskį prie įtakingos prezidento dukters Tatjanos. Ateinančius septynerius metus B. Berezovskis ėjo neoficialias Jelcinų šeimos patarėjo finansų klausimais pareigas.
1996-aisiais B. Jelcinas paskyrė B. Berezovskį Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotoju. 1998 metais jis tapo NVS vykdomuoju sekretoriumi.
Tokia sėkmė negalėjo apsieiti be jėgos struktūrų, politikų ir kriminalinio pasaulio užtarimo . Organizuotas nusikalstamumas dominavo daugelyje verslo šakų. Viena jų – automobilių pardavimas. B. Berezovskis nutarė remtis čečėnų nusikalstamomis grupuotėmis, kurios tuo metu dėl dominavimo Maskvoje aktyviai kovojo su rusų kilmės nusikaltėliais. 1993-iaisiais priešais „Logovaz“ saloną įvyko susišaudymas. Po metų verslininkas tik per plauką išvengė susprogdinimo automobilyje.
Vėliau B. Berezovskis buvo kaltinamas čečėnų separatistų finansavimu. Pagrindu šiems kaltinimams tapo verslo ryšiai su verslo partneriu iš Gruzijos Arkadijumi Patarkatsišviliu. 2008 metais gyvendamas emigracijoje A. Patarkatsišvilis mirė, o B. Berezovskis bandė iš jo turto išieškoti 3 mlrd. svarų sterlingų.
Pasinaudodamas pinigais ir televizija B. Berezovskis padėjo B. Jelcinui laimėti 1996 metų rinkimus į prezidento postą. Mainais bankrutuojanti vyriausybė sutiko pradėti privatizacijos procesą, kurio metu paskolos buvo mainomos į akcijas ir netrukus Rusija pusvelčiui atidavė daugelį savo naftos, dujų ir metalo bendrovių.
Krizė pakirto įtaką
Tuo metu B. Berezovskis buvo turtingiausias žmogus Rusijoje, tačiau 1998 metų rublio krizė ir bankų griūtis pakirto jo įtaką.
Netrukus valdžios viršūnę užėmė V. Putinas. Jis pažadėjo oligarchams nesigręžioti atgal ir nevertinti privatizacijos proceso teisėtumo, jeigu tik šie laikysis atokiau nuo politikos. Panašu, kad B. Berezovskis nepakluso V. Putino reikalavimui ir ėmė kritikuoti naujo prezidento sprendimus. 2000 metais B. Berezovskis išvyko į Prancūziją, o vėliau persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę ir niekada nebegrįžo į Rusiją. Jis skundėsi, esą buvo priverstas pusvelčiui parduoti savo verslą R. Abramovičiui, žaidžiančiam pagal Kremliaus taisykles.
Jungtinė Karalystė užsitraukė Rusijos nemalonę, kai atsisakė išduoti B. Berezovskį ir 2003 metais suteikė jam politinį prieglobstį. Buvęs ambasadorius seras Andrew Woodas tikino, kad B. Berezovskio žinios apie Kremlių buvo itin naudingos Didžiosios Britanijos valdžios interesams.
B. Berezovskis mėgo viešai niekinti V. Putino valdžią ir girtis finansine parama opozicinėms jėgoms. Prieš keletą metų verslininkas kalbėjo apie planus nuversti V. Putiną, tačiau paaiškėjo, kad oligarchas pasirinko ne tos svorio kategorijos priešininką.
Paskutinio susitikimo metu 2000 metų rugpjūtį V. Putinas tiesiai šviesiai paklausė B. Berezovskio: „Buvai vienas iš tų, kurie prašė manęs tapti prezidentu, ko dabar skundiesi?“
B. Berezovskis gimė 1946 metų sausio 23 dieną, mirė 2013 metų kovo 23-iąją.
