Šių metų balandį įsigaliojusi nauja eismo įvykių deklaravimo tvarka, leidžianti tam tikrais atvejais nesikreipti į policiją, vairuotojams palengvino rūpesčių naštą. Tiesa, to negali pasakyti tie nukentėję vairuotojai, kurie pildydami avarijų deklaracijas nebuvo pakankamai atidūs.
Praėjusią savaitę į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą kreipėsi uostamiesčio gyventojas ir paprašė policininkų pažymos, jog jis nebuvo tapęs avarijos kaltininku. Tokio patvirtinimo jam prireikė po to, kai gavo pranešimą iš vienos draudimo kompanijos, jog jis neva yra neseniai įvykusios avarijos kaltininkas.
Pirminėmis žiniomis, šio žmogaus duomenimis pasinaudojo eismo įvykio kaltininku tapęs asmuo.
Panašus atvejis Klaipėdoje buvo prieš maždaug porą mėnesių. J. Karoso ir Liepų gatvių sankryžoje vienas vairuotojas, į kurio automobilį įvažiavo kitas, nepatikrino pastarojo vairuotojo duomenų, ir vėliau paaiškėjo, jog kaltininkas prisistatė net neegzistuojančio asmens vardu bei pavarde, nurodė klaidingą telefono numerį.
Svarbu tikrinti
„Tai nėra masinis reiškinys, bet tokie atvejai iš tiesų buvo, - „Autosalonui“ patvirtino uostamiesčio Kelių policijos biuro viršininkas Alvydas Katkauskas. - Taip papildomas problemas sau susikuria patys nukentėjusieji, mat dažnai jie nepatikrina kito avarijos dalyvio dokumentų.“
Pasak pareigūno, pakliuvus į avariją ir nusprendus savarankiškai pildyti eismo įvykio deklaraciją, būtina pareikalauti vienas kito dokumentų - ir vairuotojo pažymėjimo, ir transporto priemonės techninės apžiūros talono, ir draudimo poliso - bei atidžiai juos patikrinti, kad visi duomenys sutaptų.
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ar tas draudimo polisas galioja. Būna, kad vairuotojas jį turi, tačiau tas dokumentas paprasčiausiai negalioja“, - pataria Kelių policijos vadovas.
„Suprantama, avarijos sukeltas stresas kartais priverčia pamiršti tokius dalykus. O jei dar įvykis - judrioje sankryžoje, kiti vairuotojai nepatenkinti signalizuoja, tie formalumai išgaruoja iš galvos. Tačiau viską padarius tinkamai vėliau problemų tikrai bus mažiau nei jų yra tuo metu“, - teigia A. Katkauskas.
Jis pataria ko nors nesupratusiems, įtarimų dėl kito vairuotojo dokumentų ar blaivumo turintiems, taip pat įvykio vietos deklaracijų neturintiems asmenims pasiskambinti į policiją - pareigūnai, A. Katkausko teigimu, privalo padėti.
Deklaracijos - per sudėtingos
Yra ir kita šios problemos pusė - Kelių policijos biuro viršininko nuomone, draudikai sukūrė per daug sudėtingas eismo įvykio deklaracijas, ir jas teisingai užpildyti sugeba tikrai ne visi vairuotojai.
To neneigia ir patys draudimo kompanijų atstovai. Mindaugas Žilionis, bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento Vilniaus žalų centro vadovas, „Autosalonui“ yra pripažinęs, kad deklaracijas teisingai užpildžiusius vairuotojus galima skaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Avarijų atveju stipriai veikia žmogiškasis faktorius, o deklaracijoje reikia pateikti tikrai daug duomenų, todėl nenuostabu, jog vairuotojai keblioje situacijoje susipainioja ir dokumentuose palieka klaidų“, - sako jis.
Anot M. Žilionio, klaidingai užpildžius deklaraciją, galimos įvairios pasekmės, pavyzdžiui, užsitęsusios kaltininko paieškos ir dėl to pailgėjęs draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis.
„Daugiausiai klaidų daroma pasirašant deklaraciją. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, jog eismo įvykio kaltininkas dokumente pasirašo du kartus - 14-ame ir 15-ame punktuose. Nukentėjusiojo parašo reikia tik 15 punkte.
Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai susipainioja, ir nukentėjęs vairuotojas „prisiima“ kaltę už sukeltą įvykį pasirašydamas ne ten, kur reikia. Tokiu atveju situacija gali stipriai komplikuotis, jei tikrasis įvykio kaltininkas nebus nusiteikęs geranoriškai ir jau kitą dieną kaltės nebeprisiims“, - teigė draudimo įmonės atstovas.
Ši problema gali tapti dar didesne, jei nukentėjusysis buvo neatidus, ir avarijos kaltininkas jį apgavo nurodydamas netikrus savo duomenis.
Tomas Gukauskas
