Įsigyti automobilį sumaniusiems ir po šalies turgavietes zujantiems pirkėjams tokius planus būtų naudingiau atidėti bent iki vidurvasario. Tikimasi, kad tada sprogs kainų burbulas, kurį išpūtė mūsų šalies turgavietes užplūdę Baltarusijos ir Kazachijos piliečiai.
Į Lietuvos turgavietes Baltarusijos ir Kazachijos piliečius veja žinia, kad nuo šių metų liepos 1-osios bus didinami muitai į šias valstybes įvežamiems automobiliams. Užsieniečiams mūsų šalyje šluote šluojant apynaujes mašinas, išaugo ir jų kainos.
Misija neįmanoma – išsirinkti automobilį
Dėl automobilių kainas mūsų šalies turgavietėse sukėlusių užsieniečių keblioje situacijoje atsidūrė daug mašinų ieškančių mūsų šalies piliečių, tarp jų – ir panevėžietė Rūta. Moteriai verkiant reikia pasikeisti automobilį jau dabar – dvidešimtmetis jos golfas visiškai surūdijo, o kaip tyčia po mėnesio baigiasi techninės apžiūros ir draudimo galiojimo laikas. Rūta neabejoja – techninės apžiūros barjero jos golfukas jau neįveiks.
„Mašinos ieškau jau daugiau nei mėnesį, tačiau kol kas tos paieškos bevaisės, – atsidūsta Rūta. – Didelių reikalavimų mašinai nekeliu. Noriu tik kad ji būtų ekonomiška, su dyzeliniu varikliu ir kainuotų ne daugiau kaip 10 tūkst. litų. Pirmenybę teikiu vokiečių gamybos automobiliams, nes manau, kad jie yra patikimiausi. Tačiau jau įsitikinau, kad moteriai ieškoti mašinos yra didelė problema. Į kokį vyrą besikreipčiau patarimo, visi tik ir gąsdina, kad dyzeliniai varikliai yra labai sudilę, kad nusipirkus mašiną su tokiu varikliu jį netrukus teks keisti. Kol kas realios kandidatės neradau nei Panevėžyje esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, nei internete“.
Į automobilio paieškas įsitraukusi Rūta pastebėjo, kad pirkėjui labai sunku gauti informacijos, kur mašiną galima įsigyti pigiausiai, kurioje turgavietėje ją geriausia išsirinkti. Panaršiusi po skelbimus internete moteris įsitikino, kad pigiausios jos keliamus kriterijus atitinkančios mašinos yra baltos spalvos.
Štai 2002 m. pagaminta „Opel Astra“ su dyzeliniu varikliu kainuotų 8 tūkst. litų. Baltos spalvos automobiliai – mažiausiai paklausūs, tokio nesinori ir Rūtai. O už 2004-ųjų mėlyną „Volkswagen Polo“ jau prašoma 11 tūkst. litų. 2000 m. gamybos vyšninė „Toyota Avensis“ kainuotų 10,2 tūkst. litų. Rūta neatsisako minties bandyti laimę ir automobilių turgavietėse, tačiau žino – ten jai teks konkuruoti su kainas sukėlusiais pirkėjais iš Baltarusijos ir Kazachijos.
Didžioji dalis automobilių išvežama
Pagal plotą ir parduodamų automobilių skaičių didžiausią Lietuvoje Kauno mašinų turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis „Respublikai“ teigė, kad artėjančios permainos Baltarusijoje ir Kazachijoje labai stipriai veikia prekybą automobiliais mūsų šalyje. „Net 70 proc. automobilių, kurie šiuo metu yra pas mus, išvežami iš Lietuvos, – konstatavo V.Naujanis. – Didžiąją dalį automobilius išvežančių pirkėjų sudaro baltarusiai, kazachai ir kirgizai, po jų – lenkai, latviai, estai, rusai. Artėjant liepos 1-ajai automobilius ypač šluoja baltarusiai“.
Muito mokestį už įvežamus automobilius Baltarusijoje ir Kazachijoje didinti ketinta jau prieš metus, tačiau, atėjus numatytam laikui, buvo nutarta įvesti pereinamąjį vienų metų laikotarpį. Juridiniai asmenys jau dabar turi mokėti padidintus mokesčius už įvežamus automobilius, o fiziniai asmenys vis dar gali naudotis senąja tvarka.
„Didžioji dalis pirkti automobilių į Lietuvą atvykstančių baltarusių yra perpardavinėtojai, kurie čia jaučiasi jau kaip namie, – sakė „Respublikai“ V.Naujanis. – Tačiau dabar vis dažniau iš Baltarusijos atvyksta žmonės, kurie automobilio ieško savo reikmėms. Anksčiau šios kategorijos pirkėjų iš Baltarusijos sulaukdavome rečiau“.
Į turgų Kaune atvykę baltarusiai paprastai perka po kelias mašinas – jei jiems, kaip fiziniams asmenims, kas nors jas padeda pervežti per sieną. Savaitgaliais šias mašinas baltarusiai parduoda savo šalies turguose ir vėl vyksta į Lietuvą. Tuo tarpu kazachai ir kirgizai automobilius veža vagonais, autovežiais. Pasak V.Naujanio, vienas kirgizas arba kazachas pirkėjas pagal pirkimo pajėgumą prilygsta labai daug baltarusių, nes per porą mėnesių iš Lietuvos išsiveža apie pusšimtį automobilių.
Paklausa kartais viršija pasiūlą
Automobilių prekeiviai neslepia – dėl planų didinti muitus Baltarusijoje ir Kazachijoje automobilių prekyboje Lietuvoje šiuo metu jaučiamas didžiulis pakilimas. Tačiau niekas nežino, kiek tai truks. „Vieną dieną klestime, kitą – jau ne“, – šypsosi automobilių prekeiviai.
Svečiai iš Baltarusijos ir Kazachijos Lietuvoje ieško automobilių, kuriuos jiems įsivežti naudinga pagal dabar jų šalyse galiojančius įstatymus. Be didelio muito mokesčio ir baltarusiai, ir kazachai dabar gali įsivežti ne senesnius kaip 10 metų ir ne naujesnius kaip 5 metų automobilius. Todėl tarp jų populiariausi 2001–2006 metų automobiliai. Naujesnes mašinas perka tik vienetai svečių iš šių valstybių.
„Tarp baltarusių populiariausi įvairių markių dyzeliniai automobiliai – tiek prancūzų, tiek vokiečių gamybos, – pastebėjo V.Naujanis. – Panašių mašinų ieško ir kazachai, tačiau jie išrankesni – prancūziškų mašinų žvalgosi rečiau, jie renkasi opelius, „Audi“, japoniškas mašinas. Baltarusiai pirmenybę teikia dyzeliniam varikliui, kazachai priešingai – ieško automobilių su benzininiais varikliais. O benzininių mašinų dabar turguje sumažėję, daugiausiai vežama automobilių su dyzeliniais varikliais“.
Užsieniečiai nesišvaisto pinigais – stengiasi automobilius nupirkti kaip įmanoma pigiau. Taupumu ypač pasižymi svečiai iš Baltarusijos. Tačiau dažniausiai nugali paklausa. Mūsų šalies automobilių perpardavinėtojai ne visada ir suspėja patenkinti išaugusios paklausos poreikius – krizės metais daug kas bankrutavo, sumažėjo autovežių.
Automobilių tyko jau turgaviečių prieigose
Patys automobilių prekeiviai pripažįsta – automobilių ieškantiems tautiečiams dėl išaugusių kainų dabar nėra palankus metas pirkti mašiną. Ypač jei žmogus ieško 5-10 metų senumo mašinų, į kurias šiuo metu yra nusitaikę baltarusiai ir kazachai. Taupančiam lietuviui belieka žvalgytis 2000-ųjų gamybos ir senesnių mašinų.
„Daug lemia ne tik automobilių metai, bet ir mėnesiai, – atkreipė dėmesį V.Naujanis. – Jei mašina pagaminta 2001 metų kovo mėnesį, baltarusis jos jau nepirks, todėl tokios mašinos kaina automatiškai kris kokiais 300–500 eurų“.
Dėl didelės tarpusavio konkurencijos tiek baltarusiai, tiek kazachai į automobilių būklę paprastai žiūri pro pirštus. Iš pirmo žvilgsnio susidarę patenkinamą įspūdį apie mašiną, išsyk meta rankpinigius. Jie tarsi lošia loterijoje, nes pasitenkina paviršutiniu mašinos patikrinimu. Mūsų šalies vairuotojai katės maiše pirkti nelinkę. Jie nori mašiną patikrinti nuodugniau, bet kartu rizikuoja jos ir negauti. Nes galimybę įsigyti norimą automobilį gali atimti aklai rankpinigius numetę užsieniečiai.
Iš kitų valstybių į Lietuvą įsigyti automobilių atvykę pirkėjai konkurencinėje kovoje griebiasi įvairiausių gudrybių. Dažnas jų automobilių prikrautus autovežius stabdo dar turgavietės prieigose.
„Jie lipa ant autovežių ir perka automobilius, nors ten stovinčios mašinos ir negali visapusiškai įvertinti, – sakė „Respublikai V.Naujanis. – Žmonės rizikuoja, pasitiki. Lietuviai perpardavinėtojai irgi bando užbėgti baltarusiams už akių, nes šie nuneša jų duoną“.
Po liepos 1-osios išloš ne visi
Šiaulietis automobilių prekeivis Arūnas, prekiaujantis Kauno automobilių turgavietėje, „Respublikai“ sakė, kad baltarusiai ir kazachai sudaro 50-60 proc. visų pirkėjų.
„Jie ieško ne senesnių kaip dešimties metų automobilių, nes senesnius vežti jiems neapsimoka, – teigė šiaulietis. – O kaip bus po liepos 1-osios, pamatysime. Juk visi žinome, kad Rusija, Baltarusija ir Kazachija yra nenuspėjamos valstybės. Dabar prekyba pagyvėjusi, bet nežinia, kas bus po poros mėnesių. Jei prekyba sustos, ji sustos ilgam laikui“.
Pirkti automobilį susiruošusiems tautiečiams Arūnas rekomenduotų palūkėti. Nes kainos, anot jo, dabar yra dirbtinai sukeltos. „Tačiau jei žmogus randa mašiną, kuri jam tinkama, ko ten laukti, – svarstė automobilių prekeivis. – Didelių stebuklų nebus, nes Europoje jaučiamas automobilių trūkumas. Jei po liepos 1-osios mašinų nepirks baltarusiai ir kazachai, Europoje jų tikrai nepadvigubės. Po liepos 1-osios išloš tik tie mūsų šalies vairuotojai, kurie norės įsigyti mašinas, iki tol buvusias baltarusių ar kazachų akiratyje“.
Rietavo turgaus direktorius Zigmonas Dirvonskas „Respublikai“ teigė, kad baltarusių ir kazachų į šią turgavietę atvyksta mažiau nei į didžiųjų miestų automobilių turgavietes. Jo teigimu, Rietave parduodami automobiliai daugiausiai skirti vietinei rinkai.
„Anksčiau mes gyvenome geriau nei dabar, – teigė Z.Dirvonskas. – Sumažėjo automobilių dėl krizės, daug jų nugvelbė ir internetinė prekyba. Po žiemos prekyba po truputį ir pas mus atsigauna, pastaraisiais sekmadieniais mūsų turguje buvo maždaug po tris šimtus automobilių, tačiau prieš porą trejetą metų jų sulaukdavome dvigubai daugiau“.
Sidas AKSOMAITIS
