Gamintojams teks užtikrinti, kad mažiausiai 20 proc. visų parduodamų transporto priemonių būtų elektra varomi automobiliai, kitaip jiems gresia didžiulės baudos. Gali pasirodyti, kad automobilių gamintojams nebus sunku pasiekti šį rodiklį, tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu elektromobiliai sudaro tik 13 proc. naujų automobilių rinkos.
Dar vienas apynasris
Europos Sąjungoje keleiviniams automobiliams taikomi du skirtingi išmetamųjų teršalų reguliavimo standartai. Euro standartai apima įvairius teršalus, tokius kaip anglies monoksidas, azoto oksidai ir kietosios dalelės. Tuo tarpu CO₂ standartai yra skirti tik anglies dioksido emisijoms mažinti.
Pagal numatytą reglamentą, automobilių gamintojai privalo neperžengti numatyto CO₂ emisijų vidurkio. Trumpai tariant – automobilių gamintojai, pardavę 1 000 modelių, kurių CO₂ emisija siekia 150 g/km, turi parduoti tokį patį elektromobilių ar mažiau taršių transporto priemonių kiekį, jog metinis CO₂ vidurkis nebūtų didesnis, nei numato Europos Sąjungos reikalavimai.
2025 metų pradžioje įsigalios nauji, griežtesni reikalavimai, kurie pareikalaus gamintojus sumažinti CO₂ emisijų vidurkį iki 93,6 g/km. Palyginimui, 2021-2024 laikotarpiu gamintojai turėjo neviršyti 115 g/km ribos.
Gresia milžiniškos baudos
Verta pažymėti, kad kiekvienam automobilių gamintojui taikomas individualus CO₂ emisijų vidurkis. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į parduotų transporto priemonių kiekį ir kitus veiksnius, todėl galutinis rodiklis gali būti didesnis arba mažesnis nei 93,6 g/km, tačiau tai iš esmės situacijos nekeičia.
Jeigu automobilių gamintojai nesugebės pasiekti nustatyto CO₂ emisijų vidurkio, Europos Sąjunga pareikalaus sumokėti didžiules baudas.
Už kiekvieną 1 g/km, viršijantį nustatytą ribą, bus skirta 95 eurų bauda už kiekvieną tais metais parduotą automobilį. Pavyzdžiui, jei gamintojas 2025 metais viršys savo tikslą 5 g/km ir parduos 100 000 automobilių, jam teks sumokėti 47,5 milijono eurų baudą.
Tai reiškia, kad automobilių gamintojai privalės ieškoti būdų, kaip parduoti kuo daugiau mažiau taršių modelių. Tai gali būti ne tik elektromobiliai, bet ir transporto priemonės, kurių CO₂ emisija neviršija 50 g/km. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių gamintojai gali apriboti benzininių ir dyzelinių modelių pasiūlą, skatindami pirkėjus rinktis brangesnius, iš tinklo įkraunamus hibridus.
Europos Sąjunga, numanydama, kad gamintojams gali nepavykti pasiekti numatytų tikslų, sukūrė mechanizmą, kuris turėtų palengvinti jų siekimą.
Iki 2029 metų pabaigos automobilių gamintojai galės gauti papildomą kreditą, jei nulinės ar labai mažos emisijos transporto priemonės (ZLEV) sudarys daugiau nei 25 proc. bendrų pardavimų. Už kiekvieną procentinį punktą, viršijantį šią ribą, gamintojo CO₂ vidurkis bus padidintas 1%.
Pavyzdžiui, jei gamintojo automobilių parką sudarys 30 proc. mažos taršos transporto priemonių, o jam taikomas individualus CO₂ vidurkis yra 105 g/km, šis rodiklis bus padidintas iki 110 g/km. Kita vertus, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, CO₂ vidurkis negalės būti padidintas daugiau nei 5 proc.
Automobiliai – brangs
Automobilių gamintojai, siekdami sumažinti visų parduotų automobilių emisijų vidurkį, ėmėsi ne pačių maloniausių priemonių. Pavyzdžiui, „Peugeot“ savo gimtojoje šalyje nusprendė padidinti beveik visų modelių kainas iki 500 eurų.
Pagrindinė „Peugeot“ konkurentė „Renault“ pasielgė panašiai. Prancūzijoje „Renault“ pakėlė visų benzininių modelių kainas maždaug 300 eurų.
Tokiais sprendimais gamintojai siekia dirbtinai sumažinti kainų skirtumą tarp tradicinių ir elektrinių automobilių bei paskatinti vartotojus rinktis mažiau teršiančius modelius.
Vis dėlto naujienų agentūros „Reuters“ kalbinti rinkos ekspertai perspėja, kad vidaus degimo varikliais varomų automobilių kainų didinimas gali nepadėti pasiekti užsibrėžtų tikslų. Rinkos augimas tebėra silpnas, o pardavimų apimtys regione vis dar yra apie 20 proc. mažesnės nei prieš pandemiją.
„Didinant kainas vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams, mažėja jų gamyba, o tai neigiamai veikia visą tiekimo grandinę ir tiekėjus“, – teigė vieno didžiojo Europos automobilių gamintojo atstovas.
Bendradarbiaus tarpusavyje
Tai nėra pirmas kartas, kai gamintojai turi susidurti su griežtesniais emisijų reikalavimais. Automobilių gamintojai jau kurį laiką naudojasi vadinamuoju „taršos kvotų dalijimusi“.
Pavyzdžiui, „Suzuki“, kurios modelių gamoje nėra daug mažos taršos automobilių, puikiai supranta, kad viršys nustatytą CO₂ vidurkį. Siekdama išvengti milžiniškų baudų, „Suzuki“ susitarė su Kinijos „Geely“ valdoma „Volvo“ dėl emisijų kvotų dalijimosi 2025 metais.
Tokiu būdu „Suzuki“ dirbtinai sumažina savo emisijų vidurkį, o „Volvo“ gauna papildomų finansinių investicijų. Tačiau tai – trumpalaikis sprendimas, nes nuo 2030 metų įsigalios dar griežtesni reikalavimai, dėl kurių gamintojams teks užtikrinti, kad dauguma parduotų automobilių būtų varomi elektra.