Daugelis gamintojų tebetobulina ekologiškai švaresnes - hibridines technologijas, dar „žalesnė“ (su nuline tarša) automobilių pramonės vystymosi kryptis - elektromobilių tobulinimas ir bandymas paversti serijiniais.
Kol kas šie bandymai apsiriboja tik koncepcinių modelių pristatymu. To pavyzdys - Detroite įvyksianti „Mercedes-Benz“ markės elektromobilio premjera.
Tačiau realiai į gatves visiškai „elektriniai“ „Daimler“ kūriniai galėtų išvažiuoti ne anksčiau 2012-ųjų. Žadama, jog iš pradžių tai bus „Smart“ elektromobilis, vėliau - A ir B klasių mersedesai.
BMW užmojai dar irgi nėra platūs - pradžiai bus pagaminta vos 500 vienetų „MINI Cooper E“ modelių su 204 AG elektriniu motoru, iš ličio jonio baterijų gaunančiu tiek energijos, kad po vieno įkrovimo galima nuvažiuoti apie 250 km atstumą. „Šimtas“ pasiekiamas per 8,5 sek., maksimalus greitis - 152 km/h.
Net indai kuria elektromobilius. Visai neseniai Bolonės autosalone buvo pristatytas jų vaisius - koncepcinis „Tata Indica EV“ hečbekas, sugebantis tik su elektros varikliu nuvažiuoti 200 kilometrų. O pakrauti baterijas galima iš paprasto elektros tinklo.
Kinų kompanija BYD pranešė ketinanti jau 2009 metais serijinėn gamybon paleisti elektromobilį F3DM. Jo akumuliatoriai bus pakraunami per 9 valandas iš elektros tinklo, ir to užteks nuvažiuoti 100 km atstumą. Tiesa, vėliau gali įsijungti ir benzininis motoras. Numatoma kaina - apie 22 tūkst. dolerių, t. y. beveik dvigubai pigiau nei arčiausiai serijinės gamybos esantis „Chevrolet“ elektromobilis „Volt“ (33-40 tūkst. dolerių).
Keis savo formą
Tik „konceptą“ kovą įvyksiančiame Ženevos autosalone pristatys šveicarų kompanija „Rinspeed“, pagarsėjusi inovatyviais modeliais. Naujausias jų minties pavyzdys - „iChange“ modelis, turintis 176 AG elektros variklį.
Tiesa, ne tai yra svarbiausias „iChange“ išskirtinumas. Įdomiausia tai, kad šis modelis galės keisti savo formą - standartinėje versijoje tai bus vienvietis automobilis, tačiau prireikus jo kėbulas galės pakeisti savo formą ir iš kupė tapti sportiniu universalu.
„Galvodami apie šiuolaikinio pasaulio kintamumą ir energijos šaltinių problemas, sukūrėme labai universalią transporto priemonę. Tai - keletą žmonių galintis pervežti automobilis su nuline tarša, nedideliu svoriu ir minimaliu oro pasipriešinimo koeficientu“, - pareiškė „Rinspeed“ vadovas Frankas M. Rinderknechtas.
Amerika „įsielektrina“
Į valstybės paramą JAV pretenduoja ne tik „Didysis trejetas“ - „General Motors“ (GM), „Chrysler“ bei „Ford“, tačiau ir 14 kompanijų jungiantis konsorciumas „National Alliance for Advanced Transportation Battery Cell Manufacture“ (NAATBCM). Jis prašo 1 mlrd. dolerių iš federalinio biudžeto.
Tikslas - ličio-jonio baterijų, skirtų GM ir „Ford“ hibridiniams automobiliams ir elektromobiliams, gamyklos statyba. Minėti du milžinai jau anksčiau buvo užsiminę apie planus gaminti mašinas, kurios pakraunamos iš paprasto elektros tinklo, tačiau jiems esą trūksta akumuliatorių gamybos pajėgumų.
GM ketina gaminti ne tik „Chevrolet Volt“, bet ir analogišką „Cadillac“ markės modelį - SRX modelio pagrindu. O „Ford“ svarsto galimybę nuo 2010 metų Europos rinkai pasiūlyti elektra varomą mikroautobusą „Ford Transit Connect“.
Dar vieną „elektrinį“ modelį - sedaną XS500 - žada pasiūlyti „Miles Electric Vehicles“. Šių amerikiečių sukurtas automobilis vienu įkrovimu nuvažiuotų maždaug 160 km. 2010 m. debiutuoti turinčios naujienos kaina - apie 40 tūkst. dolerių.
Infrastruktūra
Elektromobiliai yra nepalyginti ekologiškesni už „hibridus“, tačiau tam yra sava kaina. Jos vardas - infrastruktūra, be kurios elektromobilių, kol kas dar negalinčių toli nuvažiuoti be papildomo pasikrovimo, populiarinimas neturi jokios prasmės.
Ne veltui prieš porą savaičių GM, pasiruošusios į gatves išleisti savąjį „elektrinį“ „Chevrolet Volt“, Europos padalinys pasirašė su ispanų energetikos kompanija „Iberdrola“ sutartį, pagal kurią bus bendradarbiaujama atliekant elektra varomam transportui reikalingos infrastruktūros techninę analizę.
Tyrimo Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje metu bus bandoma ištirti, kaip patogiausiai vairuotojams būtų galima pasikrauti savo elektromobilius. Juo siekiama sužinoti, ar patogu pakrauti tokių automobilių akumuliatorius namuose, biuruose, visuomeninėse ir privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Žadama plėtoti idėja pasikrauti automobilius su vėjo ir saulės jėgainių parkų pagalba.
Jei bus nustatyta, kad elektromobiliams infrastruktūra patogi, tolesniam idėjos plėtojimui planuojama bendradarbiauti jau su įvairiomis valdžios institucijomis.
Elektrą gamins kelias
O štai Izraelio mokslininkai nuėjo dar toliau - sausio mėnesį šioje šalyje turėtų įvykti pirmieji kelio, sugebančio gaminti elektros energiją, bandymai.
Šis kelias nuo įprasto skiriasi į asfaltą įmontuotais pjezoelektriniais kristalais, išskiriančiais energiją virš jų pravažiavus automobiliui. Izraelio inžinieriai teigia, kad 1 km naujosios dangos sugebės sukurti tiek elektros energijos, kiek jos užtektų priversti judėti 8 elektromobilius.
Šia technologija jau susidomėjo kompanija „Environmental Transport Association“ iš Didžiosios Britanijos. Jos apskaičiavimais, jei pjezokristalai būtų sumontuoti Ūkanotojo Albino šalyje, to užtektų pakrauti 34 500 elektra varomų automobilių. O tai būtų visiškai naujas puslapis automobilių istorijoje.
O kol kas Izraelio verslininkai eina paprastesniu elektromobilių populiarinimo keliu - kompanija „Better Place“ Chod Cha-Šaron miestelyje atidarė pirmą elektromobilių akumuliatorių keitimo punktą. Jo esmė paprasta - atvažiuoti su baigiančiu išsikrauti akumuliatoriumi ir už tam tikrą mokestį pasiimi jau pakrautą.
Kristijonas BAUKYS
ELEKTROMOBILIŲ esmė paprasta - iš paprasto elektros tinklo pakrautų akumuliatorių energiją naudoja elektros motoras. Tokios transporto priemonės keliama aplinkos tarša - nulinė.
