• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiajame Radvilų rūmų aukšte Lietuvos dailės muziejus eksponuoja darbus, kurie sudarys dalį būsimosios Nacionalinės galerijos kolekcijos (Nacionalinė galerija – nuo pat Nepriklausomybės atgavimo steigiamas muziejus, kuriame bus eksponuojamas modernus XX-XXI a. Lietuvos menas).

REKLAMA
REKLAMA

Tai nėra konceptuali paroda, aktualizuojanti, kaip įprasta, kokius nors įtemptus politinius, socialinius, istorinius, etinius, estetinius ar panašius klausimus. Tai paprasta ataskaitinė ekspozicija, informuojanti, kokie meno kūriniai buvo įsigyti 2004-2005 metais. Išdėliotus ir sukabintus eksponatus sieja tik laikotarpis, kai jie buvo sukurti. Tačiau vis dėlto ši paroda verta dėmesio – nes kol kas, bent jau iki 2007-ųjų, kol neatidaryta Nacionalinė galerija, daugybė XX amžiaus darbų, žvelgiant iš visuomenės pozicijų, yra kažkur beveik niekur, tikriausiai, be reprodukcijų kataloguose ir knygose, net nebūtų labai lengvai ranka pasiekiamų įrodymų, kad Lietuvoje būta ir esama apčiuopiamos tam tikrų laikotarpių vietinės dailės.

REKLAMA

Radvilų rūmuose pristatomi darbai, reprezentuosiantys dešimtąjį dešimtmetį, laiką, kai menas nebuvo politiškai korektiškas. „Drausmingas, politiškai korektiškas menas yra nepaveikus dėl savo moralizuojančio teisuoliškumo“, – prieš dešimtį metų teigė kuratorė Raminta Jurėnaitė, rengdama „Daugiakalbius peizažus“, ketvirtąją Soroso šiuolaikinio meno centro Lietuvoje parodą.

REKLAMA
REKLAMA

Po Nepriklausomybės atgavimo menas turėjo trumpą laisvės progą – galimybę pabūti neteisuoliškam ir paveikiam, kai jau buvo galima nebesekti ankstesne konformistine arba nonkonformistine tradicija, ir kai dar buvo galima nežaisti pagal naujos ir liberalios meno rinkos taisykles. Tuos kelerius metus pažymėjo išties įdomūs darbai, iš pažiūros negrabūs, dar nelabai profesionaliai kalbantys jų kūrėjams tuo metu nauja plastine kalba, bylojantys naujomis priemonėmis ir medžiagomis. Antra vertus, juose justi daug autentiškos revoliucinės energijos, neretai besikėsinančios užgriūti žiūrovo jusles net darbų mase ir milžinišku (ypač jei lygintume su apgailėtinomis reprodukcijomis) dydžiu; kaip tik dėl tokių momentų, nepaisant gerų santykių su pastišais, klastotėmis, internetu, išnašomis ir kitkuo, kartais reikšmingai geriau žiūrėti originalus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiaip ar taip, parodoje, galima maloniai išvysti kai kuriuos įžymius ar chrestomatinius svarbiausių lūžinio laikotarpio atstovų Eglės Rakauskaitės, Česlovo Lukensko, Artūro Railos, Alfonso Budvyčio, Rimvido Jankausko-Kampo, Kęstučio Grigaliūno, Gintaro Makarevičiaus, Dariaus Žiūros, Jurgos Barilaitės ir kitų darbus.

REKLAMA

E. Rakauskaitė, sukūrusi vienus pirmųjų feministinės tematikos darbų Lietuvoje, o vėliau nukrypusi į labiau socialinę tematiką, Nacionalinėje galerijoje bus pažįstama iš rūsčios, didžiulės ir nespalvotos jos performanso, supynusio į tinklą jaunų konfirmančių kasas, fotografijos „Pinklės. Išvarymas iš Rojaus“ (1995).

REKLAMA

Kita moteriška ikonografija ir tematika žaidžianti menininkė J. Barilaitė bus pristatyta juoda spalva prie drobės priplotais ir uždusintais korsetais.

Česlovas Lukenskas, garsėjęs žmogaus-sėklos ir žmogaus-žvaigždės idėja, taip pat susidomėjimu psichika, perversija ir socialine sistema, galerijoje bus įkūnytas keletu savo žvaigždžių, šleikščiai riebius ir išpurtusius kūnus primenančių darinių, nudažytų ryškiomis spalvomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Artūras Raila pristatomas „Lopšiu, garantuojančiu pragmatišką infantilumą“ (1994), lovele iš spygliuotos vielos; Darius Žiūra – dideliais tuščiais paveikslais iš vaško ir parafino, sužadinančiais žiūrinčiojo sąmonę potencialia kilokalorijų ir kilodžaulių energija, ir t.t.

Tiesa, gaila, kad šitą įdomią parodą muziejus įtaisė trečiame aukšte, lyg ji būtų ne šviečiamojo pobūdžio, kad žmonės, kuriems su šiuolaikiniu lietuvių menu labiausiai ir derėtų susipažinti (kad nustotų jį peikti, nebūdami deramai matę), su savo nejaunais ir nesveikais sąnariais, podagromis ir išsuktomis kelio girnelėmis nepajėgtų ten užkopti, taip amžiams likdami antrame šiuolaikinio avangardo dar nepasiekusiame ir dėl to daug saugesniame aukšte.

Paroda veiks iki balandžio 23 dienos.

„Kultūros vartai“ (www.kulturosvartai.lt)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų