Konservatorius Juozas Butkevičius, paklaustas, ar pats balsuotų už žmogų, teistą dėl nusikaltimo valstybei, gražbylyste neužsiima. „Jei man pačiam taip nebūtų nutikę, sunkiai suprasčiau tokį kandidatą“, - mušasi krūtinėn į Seimą su Tėvynės sąjunga ir krikščionimis demokratais pasirengęs J.Butkevičius. Buvęs Telšių meras ir vicemeras neslepia: ilgalaikį jo įmonės „Les-terna“ delsimą sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį 2003 m. teismas pagal tuomet galiojusius įstatymus kvalifikavo kaip nusikaltimą valstybei ir J.Butkevičiui skyrė piniginę baudą.
„Bjaurus mano biografijos faktas“, -pripažįsta konservatorius. Tačiau sako, kad jo širdis „nėra priešinfarktinės būklės“, nes jis žino, kad skolų nemokėjo nepiktybiškai, tiesiog nesusimąstė, jog delsimas gali taip baigtis.
Tačiau vieni konservatorių lyderių Jurgis Razma ir Rasa Juknevičienė apie tai net nežinojo, nes paprašyti išvardyti teistus konservatorių kandidatus į Seimą prisiminė tik Vidmantą Urboną, teistą dėl automobilio avarijos.
Į Seimą veda teismų slenksčius numynę politikai
Teistųjų, buvusių įtariamųjų ar nusižengusiųjų etikai galima rasti daugumos partijų sąrašuose. Tačiau „Veido“ šnekintų įvairių partijų atstovų reakcija į klausimą, kiek jų sąraše teistų ar etikos sargų sugėdintų kandidatų, priminė supykusio vaiko smėlio dėžėje reakciją.
„Mūsų sąraše, palyginti su kitų, labai geri kandidatai“, - tikino Liberalų ir centro sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis, nors jis pats yra patekęs į skandalą dėl nesumokėtų valstybei mokesčių, o jų sąrašo vedlys Artūras Zuokas teistas už pasikėsinimą papirkti. „Tai politinės bylos, konkurentų darbas“, -neabejoja Ž.Šilgalis. Ir lygina, kad kitos partijos kur kas labiau prisidirbusios, o konservatoriai net siejami su teroristinės organizacijos požymių turinčių asmenų grupe.
Beje, šių metų Seimo rinkimai įeis į juodąją politikos istoriją ne tik dėl prisidirbusių eilinių sąrašų narių, bet ir jų vedlių santykių su valdiškais namais. Darbo partijos galva Viktoras Uspaskichas nemėgsta būti tituluojamas kaltinamuoju, tačiau iš dainos žodžių neišmesi. Negana to, trečias darbiečių sąraše - tos pačios bylos herojus Vytautas Gapšys.
Paskui Konstitucinio Teismo pripažintą Konstitucijos pažeidėją Rolandą Paksą žengtų ir „tvarkiečių“ kandidatai, tačiau iš jo atimta teisė į postą, dėl kurio reiktų duoti priesaiką. Tad dabar „Tvarką ir teisingumą“ į rinkimus veda Valentinas Mazuronis, taip pat teistas, tačiau anketoje įrašęs pastabą, kad prieš jį buvo sufabrikuota politinė byla.
„Tvarkos ir teisingumo“ šeštasis numeris - korupcijos skandale skęstantis buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas, įtariamas tarybos nario Vido Urbonavičiaus papirkimu. Be kita ko, net „tvarkiečiai“ susivokė, kad tokio asmens nereikia siūlyti į įstatymų leidėjus, - jo neiškėlė nė vienas „Tvarkos ir teisingumo“ skyrius, tad jis išsikėlė pats save.
Įžvelgia politinį susidorojimą
„Tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas nusiuntė generaliniam prokurorui prašymą iškelti man baudžiamąją bylą už tariamą šmeižimą. Partijos valdyba priėmė pareiškimą, aš, kaip partijos pirmininkas, turėjau jį pasirašyti ir buvau nuteistas. Dabar ši byla Strasbūre“, - pasakojasi „tvarkietis“ V.Mazuronis.
Kitas „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjams siūlomas politikas jonaviškis Žygimantas Žalnerauskas 1999 m. teismo pripažintas kaltu dėl disponavimo šaunamuoju ginklu, tačiau sakosi niekad šio nusikaltimo nepadaręs ir neprisipažinęs.
Dar vienas „tvarkietis“ Oskaras Golam-biauskas, būdamas Varėnos meru, 1993 m. teismo pripažintas piktnaudžiavęs tarnyba. „Vyko aukcionas, paėmiau pinigus iš verslininkų už žemės sklypus ir neįnešiau į kasą. Nubaustas trejų metų laisvės atėmimu, bet prezidentas suteikė malonę, tad atsėdėjau pusę paskirtos bausmės“, -pasakoja kandidatas į Seimą.
Darbietis iš Panevėžio Zenonas Lipnevičius „Veidui“ tepasakė, kad buvo teistas sovietiniais metais, o teistasis Tomas Dumsevičius iš Akmenės šia tema visai nenorėjo kalbėti.
Valstiečių liaudininkų sąraše įrašytas dabar nepartinis, anksčiau socialdemokratas iš Visagino Rimantas Kumpis taip pat įtaria buvęs nuteistas dėl politinių priežasčių, nors teistas už netinkamą tarnybinio buto įforminimą. „Tai man pamoka. Buvau atominės elektrinės direktoriaus pavaduotojas, pasirašiau raštą dėl tarnybinio buto skyrimo jaunam specialistui, buvau apkaltintas viršijęs tarnybinius įgaliojimus, penkerius metus vyko teismo procesas, baigėsi 1996 m., sumokėjau piniginę baudą. Manau, tai buvo labai politizuotas procesas, nes buvau jaunas, vieną politiką pavadinau ožiu“, - aiškina dabar „Snoro“ banko Visagino skyriaus vadovas, tarybos narys, profsąjungų lyderis.
Socialdemokratų kandidatas Panevėžio meras Povilas Vadopolas anketoje priverstas įrašyti, kad 1974-aisias prieš išvykdamas į užsienį buvo suimtas, o po dvejų metų „Leningrado srities teismas pagal sufabrikuotą baudžiamąją bylą skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurio nepadariau“, anketose rašo P.Vadopolas. „Už tai, kad neva neteisėtai išmokėjau pinigus ir padariau žalą valstybei, aštuoneriems metams netekau laisvės“, - guodžiasi P.Vadopolas.
Moraliniai skrupulai nekankina
Atkreiptinas dėmesys, kad sunkius ir labai sunkius nusikaltimus padarę kandidatai į Seimo narius apie savo teistumą turi pranešti. O kiti teistieji tokios prievolės neturi. Kaip, beje, ir nusižengusieji etikai.
Štai „tvarkiečiai“ į Seimą surinko visą prezidentinio skandalo kariauną. Niekas neneigia - garsiosios VSD pažymos dėl grėsmių nacionaliniam saugumui faktų neužteko, kad būtų pareikalauta atsakomybės iš kai kurių veikėjų. Tačiau į viešumą patekusios telefoninių pokalbių stenogramos paliko dėmių ant Pagėgių mero Kęsto Komskio munduro. Sąraše - ir Remigijus Ačas, neteisėtai STT liepęs rinkti medžiagą apie beveik pusšimčio asmenų privatų gyvenimą, ir Dailis Ba-rakauskas, vykdęs neteisėtą tuomečio prezidento R.Pakso pavedimą kištis į privačių bendrovių „Šiaulių plentas“ bei „Restako“ veiklą.
Su Darbo partija į didžiąją politiką bandys grįžti su EBSW siejamas Gintaras Furmanavičius. Politikės karjerą nori tęsti ir Vilma Martinkaitienė, kuri buvo sugauta vairuojanti išgėrusi, prisistatė esanti bedarbė, o paskui ne kartą pateko į Etikos komisiją dėl privačių ir viešųjų interesų galimo painiojimo.
Naujoji sąjunga rinkėjams siūlo, jų manymu, tinkamą įstatymų leidybai Švenčionių rajono merą Vytautą Vigelį, nors STT dar aiškinasi skundą, neva jis po savivaldos rinkimų rinkęs pinigus teisėjams papirkti, ir, o stebukle, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas teisme buvo panaikintas, o prieš kelias savaites Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė panaikinti ir ankstesnį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad V.Vigelis mero kėdę užėmė neteisėtai.
Konservatoriai nerado geresnių kandidatų nei girtas Klaipėdos areštinėje siautėjęs Naglis Puteikis ar Sigitas Kaktys, „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“ sutarčių, pripažintų padarius nuostolių valstybei, signataras.
Socdemai į sąrašą įtraukė Arvydą Kregždę, priverstą atsistatydinti iš Seimo kanclerio pareigų po skandalo Seimo kanceliarijoje, kai paaiškėjo, kad čia privilegijomis naudojasi ne tik darbuotojai, bet ir jų šunys vežiojami Seimo automobiliais. Į Seimą, šįsyk savarankiškai, veržiasi ir girtas jame pasiklydęs socialdemokratas Gintautas Mikolaitis.
Grįžti į Seimą bandys ir partijų juodosios buhalterijos skandalo herojai socialdemokratas Vytenis Andriukaitis bei konservatorius Arvydas Vidžiūnas. Teismas jų kaltės neįrodė, partijos ant jų neturi dėl ko pykti - juk politikai stengėsi ne dėl savo, o dėl partijų piniginės, tad tik rinkėjas gali nuspręsti, ar po to, ką perskaitė į viešumą patekusiose telefoninio pinigų išmušinėjimo išklotinėse, nori vėl jiems patikėti leisti įstatymus.
Tvorinis, Lemiamauskas, Abonentas - ar reikia aiškinti, kieno čia pravardės? Dėmes nuo politiko munduro sunku nusiplauti. Tačiau, paradoksas, rinkėjai juos vis tiek renka. Gal čia suveikia aukos sindromas - juk į skandalą patekusį politiką visi bara, tad rinkėjui jo gaila. Tačiau ko galima tikėtis, jei įstatymus leis jų nesilaikantys ar bent jau bandantys nesilaikyti žmonės?
