Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne tik Seimo salėje įtikinėja parlamentarus balsuoti už jo parengtą aukštojo mokslo reformą, bet mėgina juos paveikti aplinkiniais keliais.
Balandžio viduryje ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė G.Steponavičiaus vardu kreipėsi į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkę Reginą Narušienę ir užsienio lietuvių organizacijas, prašydama paremti šiuo metu Seime svarstomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą.
Užsienyje gyvenantiems lietuviams pasiūlytos ir konkrečios pozicijos pareiškimo formos. Jie raginami priimti rezoliucijas Seimo nariams nuo išeivijos organizacijų arba rašyti individualius laiškus Seimo nariams, arba pranešimus žiniasklaidai.
Kad galimiems rėmėjams būtų kuo paprasčiau tai padaryti, atstovė spaudai jiems pateikė Seimo narių ir žiniasklaidos šaltinių elektroninių adresų sąrašus bei pasiūlė savo kreipimosi variantą.
"Savo poziciją galite išsakyti kad ir keliais paprastais sakiniais: "Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, Seimo narius, reikšdami susirūpinimą esama studijų ir mokslo padėtimi Lietuvoje ir ragindami neatidėliojant priimti svarstomą Mokslo ir studijų įstatymą. Lietuvos mokslas ir studijos tampa vis mažiau patrauklūs Lietuvos geriausiems. Jie vis dažniau renkasi studijas užsienyje, atsisako mokslininko karjeros Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad Mokslo ir studijų įstatyme siūloma pertvarka yra didelis žingsnis į priekį siekiant spręsti užsisenėjusias problemas, atverti ateities Lietuvos mokslo ir studijų sistemos raidos perspektyvą, tad prašome neatidėlioti reformos pradžios", - siūlė A.Skaržinskaitė.
Šalia jos laiško pridėtas ir oficialus ministro G.Steponavičiaus kreipimasis.
"Jeigu mokslo ir studijų reforma nebus įgyvendinta, nuvilsime jaunąją kartą, laukiančią proveržio ir permainų, Lietuvai grės intelektualinis bankrotas", - išeiviams rašė švietimo ir mokslo ministras.
Anot jo, aukštojo mokslo jau remia prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Andrius Kubilius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, eurokomisarė, kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė ir kt.
"Kviečiame į talką ateiti ir jus. Tikime, kad ir šį kartą neliksite abejingi, paremsite permainas savo įtakingu balsu ragindami LR Seimą nevilkinti ir nestabdyti mokslo ir studijų reformos, išsakysite savo poziciją Lietuvos žiniasklaidai. Balsavimas dėl Mokslo ir studijų projekto numatomas jau artimiausiomis dienomis", - teigė G.Steponavičius.
Jo atstovė spaudai A.Skaržinskaitė šeštadienį sakė, kad ministras kreipėsi į įvairias visuomenės grupes, ragindamas išsakyti savo poziciją dėl aukštojo mokslo reformos, išeivijos lietuviai nėra išimtis.
"Užsienio lietuviai kaip niekas kitas gali paliudyti, kad yra ryškūs skirtumai tarp to, ką studentai patiria užsienio aukštosiose mokyklose ir čia. Tai puiki proga, kad Seimo nariai išgirstų ir jų balsą", - atstovė spaudai aiškino, kam toks kreipimasis buvo reikalingas.
Ji tvirtino nežinanti, ar kas nors atsižvelgė į jų raginimą.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės teigimu, reformos rėmėjų ieškoma ne dėl to, jog bijoma, kad naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija gali būti nepatvirtinta.
"Manome, kad kuo platesnė diskusija vyksta prieš įstatymo priėmimą, tuo naudingiau visai visuomenei", - sakė A.Skaržinskaitė.
Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė studijų reformai, kuria įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.
