Dar prieš patekdamos į valdžią valdančios politinės partijos kalbėjo kelsiančios minimalią mėnesio algą (MMA), kai kurios savo 2012-ųjų Seimo rinkimų programose buvo įsirašiusios konkrečius skaičius. Vieno svarbiausių savo tikslų valdančioji koalicija neapleidžia – liepą planuojama dar padidinti MMA. Tiesa, antradienį sprendimą dėl būsimo MMA didinimo Trišalė taryba [vienijanti Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus – LRT.lt] atidėjo iki pavasario, tačiau 2015-ųjų biudžete suma MMA didinimui yra numatyta. Nors kalbos apie MMA didinimą netyla nuo 2012-ųjų, apie tai, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai didėja vangiai, o kai kurių jau susivienodino su MMA, kalbėti vengiama.
Valdančiųjų nuomonės – skirtingos
„Darbietis“ M. Zasčiurinskas sako, kad MMA didinti reikia visų pirma todėl, kad Lietuva pagal atlyginimų dydį, pensijas, kitas socialines išmokas yra viena paskutiniųjų Europoje. Taip pat todėl, kad įmonės šalyje gauna didžiulius pelnus, kuriais su darbuotojais nesidalina.
„Be to, jei pas mus darbo užmokestis bus didelis, blogai atrodysime konkurencingume. Dar vienas aspektas yra tai, kad per krizę dauguma Lietuvos piliečių nuskurdo, o turtingieji pasidarė dar turtingesni.
Iškyla klausimas, ką reikia daryti. Klasikiniai pavyzdžiai yra neginčytini – reikia kurti darbo vietas. Bet valstybė jokių darbo vietų iš principo nekuria, ji gali tik sudaryti geresnes arba blogesnes sąlygas verslui. Aš nepolitikuoju, aš kaip ekonomistas šneku. Pavyzdžiui, praeitos kadencijos metu buvo priimtas politinis sprendimas, kurio nepriėmė nė viena ES valstybė – mažinti darbo vietas. Buvo didinami mokesčiai, daromi apribojimai, todėl mažėjo darbo vietų skaičius, vartojimas. Kaip šioje situacijoje elgtis mums? Valstybė gali nustatyti didesnę minimalią mėnesinę algą“ – aiškina M. Zasčiurinskas.
Tačiau socialdemokratas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas valdančiosios koalicijos partneriui nepritaria. MMA artėjimą prie kvalifikuotesnės darbo jėgos atlyginimų jis laiko ydingu reiškiniu.
„Esu šalininkas to, kad pirmiausiai reikia didinti darbo užmokestį kvalifikuotiems darbuotojams, o kai jų atlyginimas pasiekia tam tikrą lygį, galima kalbėti apie MMA didinimą. Bet jei nieko nepakeisime ir, kaip suplanuota, kovo mėnesį 5 proc. padidinsime viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų koeficientus, o liepos mėnesį, neperžiūrėję bazinio jų dydžio, tik padidinsime MMA, vėl 52 tūkst. iš 300 tūkst. darbuotojų pateks į minimalaus darbo apmokėjimo dydžio ribas.
Nenormalu, kad iš žmonių reikalaujame kvalifikacijos, kompetencijos, o po to nevertiname jų darbo normaliu atlyginimu. Darbo užmokestį reikia didinti proporcingai, negalima didinti tik MMA“, – kalba A. Sysas.
Kas padidins aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlygį?
Parlamentaras M. Zasčiurinskas sutinka, kad valdžiai vis didinant MMA, skirtumas tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbo užmokesčio mažėja. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys tikina, kad toks poveikis – laikinas, o ilgalaikėje perspektyvoje darbdaviai bus priversti didinti ir aukštesnės kvalifikacijos grandžių algas.
„Jeigu mes didinam MMA, trumpuoju laikotarpiu plokštiname sistemą – mažiname skirtumą tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei padidiname MMA iki 1500 litų (435 eurų), kai kurios organizacijos pradeda sukčiauti, mažina valandų skaičių, bet ilgesniam laikotarpyje darbo inspekcijos, „Sodros“ poveikis, visi kontrolės mechanizmai, žmonių nuomonės keitimasis, kad pinigai vokelyje mažina jų socialines garantijas, verslo įmones privers didinti kitų grandžių atlyginimus.
Kito kelio priimti kokį nors direktyvinį sprendimą nėra. Verslas nedidins atlyginimo. Todėl aš pasisakau už MMA didinimą tam, kad šeimų biudžetai turėtų daugiau pinigų. Juk tie pinigai didins vidaus vartojimą, dalis grįš i biudžetą per mokesčius“, – pažymi M. Zasčiurinskas.
Pašnekovo teigimu, darbdaviai jau dabar yra verčiami didinti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus, nes tarp darbuotojų kyla nepasitenkinimas, kad žemiausios kategorijos darbuotojas gauna 20 litų mažesnį atlyginimą, nei aukštos.
Paklaustas, ar MMA didina valdžia, o aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų alga – jų pačių reikalas, M. Zasčiurinskas atsako, kad vienas iš nedaugelio administracinių svertų, kuriuos turi valdžia, yra MMA, ir tuo naudojasi, o skirtumą tarp žemos ir aukštos kvalifikacijos algos gali mažinti darbuotojų ir verslo tarpusavio santykiai arba darbuotojų iniciatyva.
Tačiau politikas pripažįsta, kad darbuotojas yra „silpnoji pusė“, išskyrus keletą aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų, kurie rinkoje taip reikalingi, kad gali kelti savo sąlygas darbdaviui. M. Zasčiurinsko teigimu, jei profesinės sąjungos Lietuvoje būtų stipresnės, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų kėlimo procesas būtų greitesnis.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia neabejojantis, kad mažiausia Baltijos šalyse Lietuvos MMA turi didėti, tačiau dirbtiną MMA kėlimą aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atžvilgiu ekonomistas laiko ydingu.
„Politikams, kurie mėgsta teigti – „padidinkime MMA tiek, kiek esame nusimatę programoje, o darbuotojų, kurie gauna didesnę nei minimalią mėnesio algą, užmokesčiu pasirūpins darbdaviai“ – samprotavimus galėčiau peradresuoti atgal. Būtų galima pasiūlyti MMA valstybės sektoriuje padidinti, pavyzdžiui, iki 500 eurų ir pažiūrėti, kokios bus to pasekmės.
Tuomet bus galima išgirsti daugybės viešojo sektoriaus tarnautojų nusiskundimų ir reikalavimų tolygiai pakelti jų atlyginimus. Viešųjų išlaidų poreikis dar ir šitiems reikalavimams patenkinti bus matuojamas jau nebe šimtais milijonų, o veikiausiai milijardais litų. Tada bus suvokta, ką reiškia nepamatuotas šitokių sprendimų įgyvendinimas“, – kalba ekonomistas.
Tačiau G. Nausėda pažymi, kad galimybės padidinti algą kvalifikuotiems skirtingų profesijų darbuotojams yra labai nevienodos, nes verslo sektoriai plėtojasi skirtingai. Tuo metu MMA didinimas neturi išimčių, ir todėl kai kuriuose sektoriuose nebelieka skirtumo tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbuotojo atlyginimo. „MMA padidinimas neturi išimčių, o darbo rinkoje viskas yra daug sudėtingiau. Kai kurių kvalifikuotų darbuotojų algos ir dabar auga 10–15 proc., nes šių darbuotojų rinkoje trūksta.
Su problemomis susiduria darbuotojai, kurių rinka pageidauja mažiau, ir dėl to jų derybinė situacija nėra tokia gera kaip kitų, nors jie irgi tokie pat kvalifikuoti. Štai kodėl jų algų ir neketinama didinti tokiu pat tempu, kaip, pavyzdžiui, MMA. Problema ta, kad visų darbuotojų algų neįmanoma padidinti pagal vieną kurpalių“, – aiškina pašnekovas.
