Ekonominės krizės krečiama Ukraina neteko parlamento pirmininko. Aukščiausiajai Radai priėmus Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimo pareiškimą, abejonių kelia tiek būsimų pirmalaikių rinkimų data, tiek politikų gebėjimas suvienyti jėgas.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas A.Jaceniukas vakar jo paties prašymu buvo atšauktas iš pareigų. Už šį sprendimą vakar balsavo 233 deputatai iš 350. Regionų partija atidavė 175 balsus, Komunistų partijos frakcija - 27, Volodymyro Lytvyno blokas - 20, susivienijimo „Mūsų Ukraina-Liaudies savigyna“ (MU-LS) frakcija - dešimt, o Julijos Tymošenko blokas (JTB) - vieną balsą.
Jokiai partijai nepriklausantis A. Jaceniukas buvo išrinktas parlamento pirmininku prezidentą Viktorą Juščenką remiančio MU-LS teikimu. Jis parašė atsistatydinimo prašymą netrukus po to, kai MU-LS pareiškė pasitraukiantis iš koalicijos su JTB.
Kaltina prezidentą
Ukrainos premjerė Julija Tymošenko dėl A. Jaceniuko pasitraukimo visų pirma apkaltino prezidentą V. Juščenką. Ji pabrėžė, kad A.Jaceniuko atleidimas - „tai siekis įkalti paskutinį vinį į demokratinę koaliciją“.
Premjerė atkreipė dėmesį, kad už A .Jaceniuko atsistatydinimą balsavo dalis MU-LS deputatų. „Visiems politikams suprantama, kad be prezidento nurodymo tokio atleidimo negalėjo būti“, - sakė ji.
J. Tymošenko pabrėžė, kad JTB ir toliau stengsis atkurti ankstesnės sudėties valdančiąją koaliciją. Taip pat svarstoma galimybė - pakviesti prie JTB ir MU-LS dominuojamos koalicijos prisidėti V. Lytvyno bloką, kuris esą galėtų pretenduoti į keletą vietų vyriausybėje ir parlamento pirmininko postą.
Pats A. Jaceniukas tvirtino dėl savo pasitraukimo nematąs didelės tragedijos. Po deputatų balsavimo surengtoje spaudos konferencijoje politikas pabrėžė savo veikloje visų pirma stengęsis būti nuoseklus. Esą būtent dėl šios priežasties jis nusprendęs pasitraukti iš karto, kai tik iširo valdančioji koalicija.
A. Jaceniukas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos demokratijai šiuo metu yra iškilusi reali grėsmė, kuriai privalo pasipriešinti visos politinės jėgos.
Palauks kitų metų
Prezidentas V. Juščenka kiek anksčiau paskelbė nusprendęs atsisakyti idėjos pirmalaikius parlamento rinkimus surengti dar šiais metais. „Būtų neprotinga rengti rinkimus per metų gale vyksiančias šventes“, - V. Juščenka sakė žurnalistams Varšuvoje, kur jis dalyvavo Lenkijos nepriklausomybės 90 metų jubiliejaus iškilmėse.
Prezidentas oficialiai paleido Radą spalio 8 dieną, iširus valdančiajai MU-LS ir JTB koalicijai. Pirmalaikius rinkimus numatyta rengti gruodžio 14-ąją, tačiau premjerė J. Tymošenko atsisakė skirti jiems finansavimą, motyvuodama tokį sprendimą sunkia šalies ekonomine padėtimi.
Patekęs į padėtį be išeities V. Juščenka nusprendė pakeisti veiksmų planą. „Padarysim viską, kad priimtume kovos su krize priemonių paketą ir patvirtintume 2009 metų biudžetą, į kurį bus įtrauktas pirmalaikių rinkimų finansavimas“, - sakė prezidentas.
Pasak apžvalgininkų, rinkimų perkėlimas į kitų metų pradžią galėtų padėti V. Juščenkai nusmukdyti J. Tymošenko populiarumą, suversdamas ant jos pečių atsakomybę už ekonominę krizę.
„Juščenka nusprendė palaukti, kol krizė apkramtys Tymošenko populiarumą, - sakė politikos apžvalgininkas Volodymyras Fesenka, vadovaujantis Kijeve įsikūrusiam politinių tyrimų centrui „Penta“. - Jis mėgins save pavaizduoti kaip profesionalų ekonomistą ir suvers visas problemas J. Tymošenko.“
Ukraina pastaruoju metu yra atsidūrusi gilioje ekonominėje krizėje. Staigiai nusmukus nacionalinės valiutos - grivinos kursui, smarkiai sumažėjo šalies eksportas, didelė grėsmė iškilo šalies finansų sektoriui.
