Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai žavisi ten puoselėjamais augalais.
„Prisiminus vaizdą prieš daug metų, dabar viskas labai iščiustyta, fantastika“, – sakė Botanikos sodo lankytoja.
Praeiviai vis dažniau stabteli naujoje erdvėje, kur Kauno botanikai kuria unikalų Baltijos sodą.
„Pirminis tikslas buvo surinkti ir išsaugoti Lietuvos augalų selekcininkų išvestas veisles, nes niekas jų nerenka ir tos veislės gyvuoja tol, kol tas žmogus gyvas. Veislės yra nekomercinės, dažnai neregistruotos, nes Lietuvoje nėra tokios institucijos, kuri užsiimtų tų veislių išsaugojimu, dauginimu, platinimu“, – tikino Kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Kai idėją išgirdo latviai ir estai, savo pasiekimais panoro dalintis ir jie.
„Ta idėja pasidalinome su Latvijos nacionaliniu botanikos sodu, jie tam labai pritarė, apsikeitėme veislėmis, galų gale prisijungė ir estai“, – apie projekto pradžią pasakojo A. Balsevičius.
Suvieniję jėgas Baltijos šalių selekcininkai dabar veža ir siunčia savo naujausias veisles į Kauną.
„Turime pasidžiaugti, kad kinta pačių selekcininkų požiūris, jie supranta, kad tai – nemokama reklama jiems“, – teigė botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Artimiausiu metu Baltijos sodo klombas užpildys didžiulė grupė Estijos selekcininkų sukurtų augalų. Lankytojus tokia idėja žavi, sakė, smagu ne tik tolimojo užsienio selekcininkų veisles apžiūrėti, norisi ir saviškių bei kaimynų darbais pasidžiaugti:
„Nepaprastai gerai, jie dirba, stengiasi, čia jų hobis yra, aš labai jiems pavydžiu.“
„Na, įdomu, aišku, labai įdomu visokios mūsų veislės, mums garbė.“
„Kiti ir savų nežino, įdomu pažiūrėti, ką mes turim, ką broliai turi.“
O grožėtis tikrai yra kuo, sode – bene gausiausia rožių ir viendienių kolekcija.
„Daugiausia yra viendienių veislių, turime ir latviškų, ir 3 estiškas, daug selekcininkų Lietuvoje užsiima viendienių selekcija“, – pasakojo K. Obelevičius.
„Turime visas išvestas latviškas rožes, tuo labai didžiuojamės, turime didžiąją dalį estiškų veislių, kurių pavadinimai estų kalba tokie įdomūs“, – kolekcija gyrėsi A. Balsevičius.
Baltijos sodo kolekcijoje jau ūgtelėję rododendrai, tujos, vilkdalgiai, bijūnai, flioksai, raktažolės ar melsvės. Visus ir išvardinti sunku.
Čia jau stiebiasi šimtai augalų, žydinčių skirtingu metu ir žavinčių spalvų bei aromatų gausa.
Kaip šiuo metu atrodo Baltijos sodas išvysti galite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
