Rusijos propagandinių kanalų draudimo šalininkai pripažįsta, kad vien draudimų nepakanka. Lietuvai uždraudus „RTR Planeta“ išlieka neatsakytas klausimas – ką apskritai daryti su Rusijos propaganda.
Lietuvos televizijos naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis teigia, kad manantys, jog kanalų draudimas yra neefektyvus arba prilygsta cenzūrai, „turėtų elementariausiai susimąstyti, ar jie neragina nesilaikyti įstatymų Lietuvoje“.
„RTR Planeta“ transliacija sustabdyta įvertinus, be kitko, tokius pasisakymus jos eteryje: Rusijai „reikalinga mažas, bet pergalingas karas Vakarų kryptimi – Donbasas, Kijevas, Briuselis“ arba kad JAV pradėjo karą prieš Rusiją, o karo vykdytoja šiuo metu yra JAV ginkluojama ir finansuojama Ukrainos kariuomenė.
„Mes girdėjome klaikų melą ir girdėjome karo kurstymą, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė A. Matonis.
Jis pabrėžia, kad tokios informacijos skleidimą draudžia Visuomenės informavimo įstatymas. „Turime virtualiai paspausti ranką Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) vien tik už tai, kad ji užtikrino, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nebūtų vykdoma nusikalstama veikla“, – teigia žurnalistas.
Baltijos valstybių propagandinį pažeidžiamumą A. Matonis pabrėžia lygindamas su Vakarų šalimis, kuriose taip pat transliuojamas Kremliaus išlaikomas ruporas – naujienų kanalas anglų kalba „RT“.
„Russia Today“, transliuojanti angliškai Britanijoje ir Amerikoje, vis dėlto veikia stiprioje konkurencinėje erdvėje. Gali pasirinkti, ką žiūrėti – ar CNN, ar BBC, ar „Sky News“. Ką išdirbinėja Rusijos kanalai Baltijos valstybėse – jie iš esmės turi rusakalbės informacinės erdvės monopolį“, – sako A. Matonis.
Pasak jo, rusakalbiai ir mokantys vienintelę rusų užsienio kalbą „yra pasmerkti vienašališkam smegenų plovimui be jokios pasirinkimo laisvės“.
„Iš to ir plaukia, kad vien draudimais situacijos nepakeisi – reikia kurti alternatyvą gauti informaciją rusų kalba tiems, kurie negali vartoti informacijos lietuvių kalba arba anglų kalba“, – sako A. Matonis.
Rimtų sprendimų ieškoti nepradėta
Pasak Gintauto Mažeikio, Vytauto didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjo, sustabdžius „RTR Planeta“ transliaciją ir kalbant apie galimą kitų kanalų stabdymą, lieka neaiškūs šių veiksmų tikslai.
„Ar mes norime ir ieškome diplomatinių ir kitų priemonių paveikti pačius Rusijos kanalus, ar bandome tik bendradarbiauti su operatoriais, kad jie keistų savo planus ir galėtų daugiau transliuoti lenkiškos arba ukrainietiškos televizijos. Ar mes norime paaiškinti ir skatinti kritinį mąstymą tarp ukrainiečių, baltarusių, rusų ir lenkų, kurie gyvena Lietuvoje“, – sako mokslininkas.
„Vien priėmę šitą sprendmą mes, ko gero, dar net nepradėjome rimtų mąstymų, rimtos diskusijos, veiksmų, ką gi daryti su ta propaganda apskritai, nes, uždarius ją per kabelinius kanalus, puikiausiai galima žiūrėti internetu“, – jam antrina žurnalistas ir rašytojas Aidas Puklevičius.
Ar rusų kalba turėtų nunykti?
A. Puklevičius teigia, kad „atmirus“ tik rusų užsienio kalbą mokančiai kartai situacija turėtų pasikeisti.
„Tada Rusija nebeteks vienintelės priemonės eksportuoti savo minkštąją jėgą, kurios turi labai mažai – ji neišrado nei „Pepsi Cola“, nei džinsų, nei Holivudo. Rusijos vienintelis sugebėjimas yra žaisti sovietine nostaligija ir eksportuoti tuos kelis filmukus, kurie „oi, tas auksinis sovietinis kinas“, – sako A. Puklevičius.
Tačiau LRT Televizijos naujienų tarnybos vadovas A. Matonis primena, kad Rusija plečia savo įtaką anglakalbėje erdvėje, o informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis primena internete veikiančius vadinamuosius „Kremliaus trolius“ – savanoriškai arba profesionaliai ir už atlygį prorusišką propagandą ir dezinformaciją skleidžiančius asmenis, kurie veikia ir Vakarų informacinėse erdvėse.
G. Mažeikis pastebi, kad rusų kalbos išnykimas arba išgujimas galėtų turėti neigiamos įtakos Lietuvos kaip geopolitinės veikėjos, palaikančios santykius su provakarietiškomis ir demokratinėmis jėgomis Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, vaidmeniui.
G. Mažeikis: sprendimas nėra nepriekaištingas
„Nesu toks tikras, kad LRTK sprendimas yra nepriekaištingas, turint omeny tai, kad ji paviešino, kas yra jų ekspertai“, – sako G. Mažeikis, teigdamas, kad ekspertų konfidencialumas užtikrinamas stengiantis apsaugoti juos nuo interesų grupių spaudimo.
„Kas atsitiko po to, kai buvo paskelbti ekspertai? Tada tie ekspertai – Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – dėl man nežinomų priežasčių atsisako ekspertuoti. Tada kreipiamasi į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) jau visiems žinomą departamentą, prašoma jo ekspertizės. (...) Prisiminkime, kad tai yra statutinė institucija, kuri paklūsta įsakymo disciplinai. O svarstoma visgi yra apie visuomenės informavimo erdvę, tai yra, erdvę, kuri priklauso demokratinei aplinkai ir tikimasi, kad ekspertai priklauso demokratinei institucijai. Šitoje vietoje nėra pagrindo atmesti komisijos sprendimą, bet yra prielaida kritikuoti jos kreipimąsi būtent į KAM“, – sako G. Mažeikis, turėdamas galvoje KAM Strateginės komunikacijos departamentą.
A. Matonis pabrėžia, kad galutinį sprendimą priėmė LRTK, o ne krašto apsaugos sistemos struktūros. Be to, jis teigia, kad KAM Strateginės komunikacijos departamentas turi „nuosekliausią ir seniausią įdirbį šioje srityje“. Jis sutinka, kad sprendimas paviešinti ekspertizę atlikusią instituciją yra abejotinas.
G. Mažeikis taip pat teigia, kad LRTK savo argumentacijoje turėjo atsižvelgti, jog dalis laidų, dėl kurių sustabdytas „RTR Planeta“ retransliavimas, buvo transliuotos prieš vasario mėnesio Minsko susitarimus dėl paliaubų, o po jų rusiškų televizijų turinys „truputį truputį“ pasikeitė.
Tačiau publicistas Aidas Puklevičius teigia, kad diplomatinis procesas nesusijęs su dezinformacijos kampanija Rusijos televizijose.
„Čia yra visiškai skirtingi dalykai vien dėl to, kad bendra tendencija demonizuoti Vakarus ir daryti iš jų didelį priešą prasidėjo gerokai anksčiau nei su Ukraina. Savo vadinamąsias versijas apie Sausio 13-ąją Rusijos televizijos pateikinėdavo anksčiau“, – sako A. Puklevičius.
