„Be abejo, tų nevilties dienų buvo labai daug – ir baimės, ir siaubo. Ir mums, ir vaikams. Išgyvenimai tikrai labai baisūs, labai sunkūs ir niekada mes jų nepamiršime. Bandysime juos išsaugoti kažkaip, surašyti ir laikyti kaip atminimą vaikams ir sau, nes tai tokia istorija, žinot, kaip žmonės būna tremiami, ar jų gyvenime įvyksta kažkoks karas, tai mūsų gyvenime tai ir įvyko. Kai staiga tau vos ne ant galvos nukrito tos bombos ir sugriovė viską, sumaitojo, sumindė, ištaškė viską, ką tu statei. Gyvenai ramiai ir saugiai, vaikai laimingi, prižiūrėti, ramūs, viskuo patenkinti, tėvai laimingi ir tau staiga iš giedro dangaus toks siaubas ateina ir visą tavo gyvenimą apverčia aukštyn kojom“, – laidoje pasakojo Eglė Kručinskienė.
Moteris įsitikinusi, kad visa tai, ką darė vaikų teisių atstovai, tikrai nebuvo pagalba. Kai vaikai Kručinskų šeimai buvo grąžinti, jų košmaras nesibaigė. Anot jos, tai, kas vyko toliau, buvo kankinimas.
„Toliau buvo vaiko teisių kankinimas, nes kai jie sako, kad yra pagalba šeimai, tai nieko panašaus iš tikrųjų nėra, jokios nėra pagalbos, yra tik baisus kankinimas ir terorizavimas šeimos“, – teigė E. Kručinskienė.
Moteris vaikų teises palygino su mafija ir atviravo, kad ji ir jos vyras buvo pasirengę daryti bet ką, kad tik atgautų savo vaikus. Pasak Eglės, ji ir jos vyras įvykdė visus reikalavimus, tačiau net ir tai nepadėjo.
„Mes su viskuo sutikome, tik atiduokit vaikus. Juos jau mėnesį laikė. Viską padarėme, visus punktelius įvykdėme, sutikome su viskuo – ir su tuo darželiu, ir su tuo, kad aš išeisiu iš namų, kad manęs nebus, kažkur eisiu, nežinau kur – viską įvykdėme. Nuėjo vyras jau tikėdamasis, kad grąžins vaikus. Sako, kad „ne, negrąžinsime, dar po dviejų mėnesių, tau kursų dar trūksta, tėvystės įgūdžių dar trūksta“. Mano vyras jau tada apsiverkė. Niekada gyvenime nemačiau verkiančio vyro“, – skaudžia istorija dalijosi Eglė.
Teismui padėjus tašką Kručinskų byloje, jų istorijos pusė virto tiesa. Tačiau kas atsakys už pasekmes, kad vaikai mėnesį buvo atimti iš tėvų ir turėjo gyventi su svetimais žmonėmis, neaišku.
Eglė Kručinskienė patirtą žalą vertina milijonais. Už kiekvieną parą, kurią jos vaikai praleido atskirai nuo šeimos, moteris nori vieno milijono eurų. Eglė pasakoja, kad pas svetimus žmones gyvenę vaikai patyrė didžiulę žalą.
„Milijoną už dieną ir naktį, kurią kentėjo mano vaikai klykdami iki tol, kad jiems reikėjo duoti vaistų raminančių. Kai jie grįžo namo, tai pirmas mano žodis buvo, kad vaikai išprotėjo. Jie buvo tokiame stovyje, kad pamačius vaikus, pasaugotus valdžios atstovų, buvo galima pasakyti, kad vaikai išprotėjo. Net jų koordinacija buvo sutrikusi, jų kalba buvo sutrikusi. Tai, ką jie kalbėjo, kėlė siaubą. Iš tikrųjų tas vaizdas vaikų, ką padarė vaikams, tai buvo pats baisiausias, palyginus su viskuo, ką teko išgyventi“, – sakė E. Kručinskienė.
Anot Eglės, jos vaikai dar nepamiršo to, ką patyrė. Pasekmės jaučiamos iki šiol ir jos trimetei dukrai labiausiai įsiminė apklausa, kurią Eglė įvardija kaip tardymą.
„Aš mačiau, kaip tai atrodė. Teisme man parodė įrašą. Tai, žinokit, yra baisu. Kaip suaugusįjį tardo. Aš vaiko savo nepažinau – susitraukusi, išsigandusi, „aš pavargau“ sako. Vaikas nenori kalbėti, bet iš jo reikalauja“, – pasakojo E. Kručinskienė.
Kauno vaikų teisių apsaugos skyrius teigia, kad viskas, ką atliko specialistai, buvo teisėta.
„Teismas yra nustatęs, kad mes vaikus paėmėme teisėtai ir aš nebeturiu jums aiškinti daugiau apie tą patį“, – situaciją apibūdino Kauno vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Anželika Vežbavičiūtė.
Daugiau detalių apie tai, ką patyrė Kručinskų vaikai apklausos metu, ką išgyveno visa šeima, ką apie tai mano jų šeimos advokatas, žiūrėkite vaizdo siužete.
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
