Didelio atgarsio sulaukusioje byloje Kauno apylinkės teismas gegužę išteisino E. Kručinskienę, nustatęs, jog jos veiksmai neturėjo nusikaltimo požymių.
Tačiau, teismo vertinimu, E. Kručinskienės veiksmuose buvo galima įžvelgti administracinio nusižengimo požymių, todėl jis įpareigojo įsigaliojus teismo sprendimui bylą perduoti policijai administracinei teisenai pradėti.
Šį sprendimą apskundė tiek prokuratūra, tiek E. Kručinskienė. Šiandien nuspręsta, kad prokurorų skundas yra atmetamas, o E. Kručinskienės advokato – tenkinamas. Tad E. Kručinskienė buvo visiškai išteisinta.
Teismas nusprendė panaikinti ir nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta bylą perduoti policijai administracinei teisenai pradėti.
„Teisėjų kolegija nutaria: Kauno apygardos prokuratūros skundą atmesti, išteisintosios E. Kručinskienės apeliacinį skundą tenkinti“, – paskelbė teisėjas Arūnas Paštuolis.
Ši byla buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, todėl plačiau teismo argumentai nėra komentuojami.
E. Kručinskienė svarsto bylinėtis dėl žalos
E. Kručinskienė žurnalistams sakė, jog džiaugiasi dėl teismo sprendimo ir išreiškė viltį, kad teisiniai procesai pagaliau baigsis. „Labai gerai, kad bent po metų pasakė, ką aš ir taip žinojau“, – sakė ji.
Moteris sakė, kad teisinis procesas paveikė jos ir vyro sveikatą, be to, traumavo jų vaikus ir apgailestavo, jog tokių pačių išvadų, kokias padarė teismas, negalėjo padaryti pirmieji pareigūnai ir vaiko teisių specialistai, su kuriais šeima susidūrė.
Pasak jos, vaikai iki šiol kalba apie susidūrimą su policija ir vaikų teisių specialistais, bijo pareigūnų. „Kažkaip kitaip buvau pasiruošusi vaikus nuteikti apie policiją, ruošti mokyklai, kad policija saugo žmones“, – kalbėjo E. Kručinskienė.
Ji sakė, kad po to, kai procesas persikėlė į apeliacinės instancijos teismą, ėmė svarstyti apie galimybę prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės.
„Kai mus pirmą kartą taip greitai paliko ramybėje, teismas išteisino, kažkaip dar abejojome, bet jau kai antrą kartą mus taip tąsė, tampė, iš tikrųjų mąstome apie tai“, – kalbėjo ji.
Moteris sakė, kad patirtą skausmą įvertintų milijonu eurų už dieną, kai buvo atskirta nuo vaikų, taigi, apie 30 mln. eurų, nors ir supranta, kad toks ieškinys nebūtų realistiškas.
Moters advokatas Saulius Dambrauskas sakė, jog ieškinys galėtų siekti tūkstančius eurų, vis dėlto sakė, kad tikslesnė suma galėtų paaiškėti tik pasitarus su šeima ir apsisprendus toliau bylinėtis.
Skirtingos pozicijos
E. Kručinskienės advokatas anksčiau sakė, kad patys nebūtų siekę bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, tačiau skundą padavus prokuratūrai, apskundė sprendimo dalį dėl bylos perdavimo administracinei teisenai pradėti.
Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad byloje pakanka duomenų, įrodančių, jog vaikui buvo sukeltas skausmas ir tai padaryta tyčiniais veiksmais.
Prokuratūros vertinimu, bet koks fizinis smurtas yra draudžiamas, jo negalima pateisinti auklėjimo tikslais. Be to, manoma, kad šis įvykis sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Prokurorė šioje byloje kaunietei prašė skirti 2,5 tūkst. eurų baudą.
Sulaukė skambučio
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas. Kilus skandalui, vaikai šeimai grąžinti.
Neįžvelgė kaltės
Pati E. Kručinskienė bylos nagrinėjimo metu kalbėjo, kad per posėdžius buvo keliamas klausimas ir diskutuojama, kad jeigu mane išteisina, tai tokiu sprendimu pateisinama, kad tėvai drausmintų vaikus, o jeigu mane pasmerkia, tai visiems tėvams surišamos rankos drausminti vaikus.
„Tai čia jau labiau politinis klausimas sprendžiasi. Kad tokia diskusija vyko teismo posėdyje yra labai smagu, nes kiekvienas savo nuomonę išsakė drąsiai, posėdis nebuvo veltui“, – po prieš tai vykusio posėdžio kalbėjo Eglė.
Dar anksčiau ji išsakė savo nuomonę ir dėl pačios bylos būtinybės: „Nereikėjo čia užvirti tokios didžiulės košės, nes čia nėra jokio nusikaltimo. Geriau visi eitų savo keliais ir dirbtų rimtą darbą bei ieškotų rimtų nusikaltėlių, o dabar ir mes tiek varginami, ir protingi žmonės rašo krūvas popierių.“
