Dažnai tėvai galvoja, kad jų paaugliams yra svarbiausi draugai, o ne šeima. Ekspertai pabrėžia, kad taip mąstyti yra klaidinga – paaugliams ypatingai svarbus ryšys su tėvais ir jie išgyvena jo neturėdami.
„Iš vaikų dažnai girdimos nuoskaudos, kad tėvai jų negirdi ir nesupranta. Kai auginame vaiką yra labai svarbu stebėti, žiūrėti ir domėtis kas yra geriausia vaikui. Ir kol jis taps suaugusiu – priimti sprendimus ir gyventi taip, kaip yra geriausia vaikui“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos atstovė Evelina Firaitė-Ryliškienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad paaugliams yra labai svarbu jaustis nepriklausomais, todėl tėvams reikia matyti juos kaip atskiras asmenybes, o ne savo pačių kopijas.
Tėvų reakcijos ir ryšio praradimo rizika
Pasak ekspertų, paauglystės laikotarpiu atsiranda didelis noras viską išbandyti ir patyrinėti. Su tuo siejamas ir žalingas vartojimas, paaugliai teigia, kad neatisako pabandyti, nes nori būti „kietu“ ir neišsiskirti iš grupės, jiems labai svarbu jaustis priimtais tarp savo bendraamžių.
Vis dėlto, norėdami padėti, tėvai neretai patys apsunkina situaciją. Kartais konfliktai ir tokios problemos kyla ir labai mylinčiose, pavyzdingose šeimose. Tėvai iš didelio susirūpinimo ir nuostabos, kad nesusitvarko su paaugliu, nežino kaip elgtis ir pradeda netinkamai reaguoti į jų pokyčius.
Kai tėvai sužino apie paauglio maištą, pasireiškianti žalingais įpročiais ar savižala, dažnai kyla daug emocijų ir jų reakcija būna labai įvairi. Kartais tėvai tai pastebi ne iš karto, nes labai bijo pastebėti ir pripažinti tą faktą, tačiau kai galiausiai pastebi – išsigąsta ir patiria didelį stresą.
Pasak Paramos vaikams centro psichoterapeutės Veronikos Lakis, tokioje būsenoje smegenys reaguoja į stresą trimis būdais: bėga ir slepiasi nuo problemų, sustingsta ir nežino ką daryti, arba agresyviai – tėvai užsipuola vaiką ir toje vietoje atsiranda smurtas.
„Net suaugusiam žmogui toks ryšys iš mylimų žmonių būtų labai traumuojantis. Ką tėvai daro, norėdami savo rūpesčiu padėti – tik dar labiau sugadina santykį, pavyzdžiui, atimdami telefoną ar kitus daiktus, rėkdami, uždarydami namie“, – teigia Multidimensinės šeimos terapijos programos vadovė Roberta Avramenko.
E. Firaitė-Ryliškienė pataria tėvams nepamiršti, kad vaikui tokiu metu itin svarbu jausti besąlyginę meilę – kad ir kas nutiktų, jis vis tiek bus mylimas. Jeigu šeimoje vyrauja nuostata, kad pykti yra nelegalu, vaikas agresiją nukreipia į save, gali pradėti save žaloti.
Patarimai tėvams: kuo daugiau empatijos ir atsivėrimų
Pasak V. Lakis, tėvų netinkamos reakcijos į paauglystės iššūkius dar nereiškia, kad jie yra blogi tėvai – jie yra pasimetę ir iš baimės reaguoja pykčiu, dėl to perspaudžia ar baudžia.
Dažnai konfliktai kyla iš to, kad tėvai viską priima labai asmeniškai, jautriai reaguoja ir nuvertina save arba įsivelia į kovą dėl valdžios su paaugliu.
„Kaltų ieškojimas tėvams irgi nepadeda pajudėti iš klampaus taško“, – sako specialistė.
Įvykus tokiam konfliktui, pasak V. Lakis, tėvams svarbu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir priėjus prie vaiko atsiprašyti, pripažinti, kad sureagavo ne taip ar pasikarščiavo.
„Jeigu tėvai jaučia, kad patys nesusitvarko, svarbu kreiptis į specialistus, nes yra vilties mokytis reaguoti kitaip. Automatinės reakcijos visada mumyse lieka, to ištrinti mes negalime, tačiau galime mokytis kitų būdų reflektuodami savo patirtį“, – pastebi ji.
Būdai sustiprinti ryšį su paaugliu
Lietuvos jaunimo organizacijų̨ tarybos prezidentas Umberto Masi atskleidžia, kad tėvai, norėdami sustiprinti santykį su savo vaiku ar įgauti jo pasitikėjimą, gali papasakoti ir savo pačių jaunystės patirtis.
„Tėvai irgi yra žmonės ir paaugliai kartais tai pamiršta. Tėvai lygiai taip pat gal rūkydavo ar eksperimentuodavo. Parodymas, kad tėvai irgi turėjo tas patirtis ir gali būti patikimi, gali padėti“, – teigia vyras.
Kai paauglys aplinkiniams transliuoja „eikite nuo manęs, aš jūsų nekenčiu“, pasak eksperto, tai yra paauglio ėjimas link gebėjimo spręsti problemas savarankiškai, tačiau tai nereiškia, kad tėvų vaidmuo yra nesvarbus.
„Tada reikia atkreipti dėmesį ir išklausyti kuo jis domisi, kokie yra jo pomėgiai. Be abejo nereikia pilnai pasinerti į tą lauką ir tapti žinovu ir įkyriu ekspertu, kuris kiekvieną paaugliui patinkantį dalyką bandys atkartoti ir įgyvendinti“, – pasakoja ekspertas.
Specialistė R. Avramenko iš savo patirties bendraujant su vaikais sako, kad vaikams labai patinka vakariniai pokalbiai su tėvais, pasivaikščiojimai.
Ekspertė pataria stengtis pokalbius perkelti į netradicinę erdvę, nes atsisėdus kambaryje akis į akį ir pasakius vaikui, kad reikia pasikalbėti, jis išsigąs, pagalvos, kad prisidirbo, jaus nerimą ir galimai nepasakys tiesos.
Kitas svarbus dalykas – šviesti vaiką ir patiems papasakoti apie visas žalingas medžiagas. Pasak R. Avramenko, paaugliai dažniausiai visą informaciją sužino iš aplinkos, savo bendraamžių, kurie neturi teisingos informacijos, ir susiformuoja klaidingą požiūrį.
Dažnai būna, kad tėvai patys jaučiasi nejaukiai kalbėdami kai kuriomis temomis. Tuo atveju ekspertai pataria tiesiog paklausti vaiko nuomonės – ką jis jau žino tuo klausimu.
„Kai tėvai jaučiasi nejaukiai kalbant apie tam tikras temas su vaikais, svarbu nemoralizuoti ir nepasirodyti visažiniu. Galima tiesiog paklausti ką vaikas jau žino, ką girdėjo ir nuo to atsispirti. Galima kartu „pagooglinti“ ir kartu pasižiūrėti, svarbu nenuvertinti jų žinių“, – pataria ji.
