Alkoholio suvartojimas Lietuvai skaudi tema – nors tarptautinių ir vietinių tyrimų rezultatai skiriasi, lietuviai viena iš daugiausiai geriančių valstybių Europoje. Mokslininkai skaičiuoja ne tik kiek litrų išgeriame per metus, bet ir žalą kurią patiria valstybė. Naujausio tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet siekia apie 320 mln. eurų, tai sudaro beveik procentą bendrojo vidaus produkto.
Jei šią sumą padalintumėme visiems Lietuvos gyventojams, kiekvienas ir senas, ir jaunas gautų po daugiau nei 110 eurų. Tyrėjai stengėsi sudėti visas įmanomas išlaidas, pavyzdžiui, kiek valstybė sumokėjo išmokų žmonėms, kurie dėl alkoholio prarado darbingumą, kiek kainuoja jų gydymas, arba kiek alkoholikas neuždirbo, nes dėl kepenų cirozės numirė tiesiog per anksti.
„Žmonės, kurie miršta iki pensijos yra didelis nuostolis šalies ekonomikai, jie nebedalyvauja rinkose, negeneruoja pajamų, nesukuria bendro vidaus produkto, tai iki pensijos skaičiuojama, kiek jie būtų dar sugeneravę pajamų“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkas Mindaugas Štelemėkas.
Mokslininkai taip pat susumavo, kiek alkoholį vartojantys gyventojai pridarė žalos būdami prie vairo, ar nusikalstamų veikų metų.
„Kas viskas iki teismų vyksta, visos išlaidos vyksta, tai apie 8 milijonus, paskui, teismams tenkanti dalis irgi apie 8 milijonus eurų, įkalinimo išlaidos vėlgi siekią apie 10 milijonų“, – teigė M. Štelemėkas.
Ir tai dar ne pabaiga. Mokslininkai aiškina, kad Lietuvoje niekas neskaičiuoja, kiek nuostolių patiria alkoholį vartojančių asmenų šeimos, juos supantys draugai, bendradarbiai. Esą jei šie duomenys būtų renkami, apskaičiuojamos sumos būtų dar didesnės.
„Užsienio tyrimai rodo, kad žala kitiems nei geriantysis, jeigu daugiau duomenų prirenki ir išvystytos paslaugos ji yra didesnė negu pačiam geriančiajam. Lietuvoj trečdalis maždaug yra, mūsų išlaidų, kurias mes siejam su žala kitiems. Tai dėl duomenų trūkumo, neišvystytų paslaugų. Kai nėra paslaugų nėra išlaidų valstybei“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė Ilona Tamutienė.
Tiesa, ekonomistai aiškina, kad tokią statistiką galima rinkti apie bet kurią žalingą prekę ir paslaugą. Esą milijonus eurų nuostolių pridaro ir tabakas, ir cukrus – visos nesaikingai vartojamos prekės ir paslaugos.
„To šalutinio poveikio pasitaiko daugelyje sričių gyvenimo, ir ekstremaliam sporte, ar cukraus vartojime, ar kitus žalingus įpročius, tą patį rūkymą, sėdėjimą namie ant televizoriaus“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kiekvienas vyresnis nei 15-os metų lietuvis, anot statistikos departamento, per 2017 metus išgėrė daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio. Tai yra daugiau nei 60 degtinės puslitrių per metus.
