Pagalbos ranką šiuo klausimu tiesia Lietuvos žemės ūkio ministerija – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ kaimo vietovių gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti kompensaciją daliai patirtų išlaidų.
Asbestas – tarsi gyvsidabris ant namų stogų
Šnekamojoje kalboje šiferiu vadinami banguoti lakštai gaminami iš asbesto, kuris jau prieš pusę amžiaus įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Be to, mokslininkai neabejoja, kad per keletą metų dažnas kvėpavimas asbesto dulkėmis gali sukelti pneumokoniozę (asbestozę) arba bronchogeninę karciomą. Pagrindinis pavojus apsinuodyti ir susirgti atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų ligų priežastimi.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyr. specialistė Eglė Neniškienė dalijasi nemalonia statistika: „Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Prireikė keturių dešimtmečių, kad Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje būtų uždrausta naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius – dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia tik po 20–30 metų, todėl ilgą laiką buvo atliekami tyrimai.“
Raginama kuo skubiau pašalinti asbestinę dangą
„Nors prekyba ir gamyba gaminiais, kurių sudėtyje yra asbesto, uždrausta, kaimuose ir miesteliuose tebėra daugybė namų su seniau pastatytais, asbestu dengtais stogais. Šiuose namuose gyvenantys žmonės, net to ir nenorėdami, kiekvieną dieną didina riziką susirgti kvėpavimo takų ligomis. Būtent todėl šie žmonės turėtų būti pirmieji, pasinaudoję galima KPP parama, – teigia E. Neniškienė . – Paraiškų priėmimo laikas ribotas, todėl reikėtų suskubti ir kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip iki gegužės 19 d.“
Žemės ūkio ministerijos atstovė atkreipia dėmesį, kad remiami tik pareiškėjai, gyvenantys viensėdyje, kaime, miestelyje, mieste ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Kaimo vietovėmis nelaikomi savivaldybių centrų, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, bei sodų bendrijų gyventojai, todėl jie paramos kreiptis negali. Didžiausia finansuojama suma yra 2000 eurų, tačiau ji negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso projekto vertės.
Ką būtina žinoti, teikiant paraišką?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teikti paraiškas gali kaimo gyventojai, fiziniai asmenys, kurie nuolatinę gyvenamą vietą deklaruoja kaimo vietovėje ir kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų. Paramos gavėjai turi įsipareigoti mažiausiai 5 metus nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo nekeisti gyvenamojo namo, kurio stogo danga keičiama įgyvendinant projektą, ir/arba jo dalies nuosavybės teisių.
Taip pat būtina apdrausti turtą, kuriam sukurti panaudota parama, ne trumpesniam nei projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiui. Visi šie mechanizmai užtikrina, kad lėšos bus skiriamos jautriausioms situacijoms ir žmonėms, kurie patiria realią grėsmę sunkiai pakenkti savo sveikatai.
Tinkamos finansuoti laikomos tokios išlaidos:
patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos;
statybinės medžiagos, būtinos stogo dangai pakeisti;
statybinės stogo dangos keitimo medžiagos;
asbestinių atliekų transportavimo iki regioninių atliekų tvarkymo vietos ir galutinio atliekų šalinimo paslaugos pirkimas.
Stogą laikančios konstrukcijos, stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti, statybos darbai, atliekami ūkio, rangos ar mišriu būdu bei PVM mokestis nėra finansuojami. .
Paraiškos yra priimamos nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki gegužės 19 d.
Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
Logotipas
