Ekspertų teigimu, per artimiausius 3-4 metus elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą galima padidinti iki 50 proc. bendro galutinio elektros energijos suvartojamo kiekio Lietuvoje. Iš jų didžiausią dalį, t.y. net 24 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, sudarytų iš vėjo gaminama elektra.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) duomenimis, 2013 m. iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektra sudarė apie 13 proc. bendro galutinio elektros suvartojimo, iš viso elektros tinklams Lietuvoje buvo perduota apie 1,42 TWh elektros. Daugiausiai elektros buvo perduota iš vėjo elektrinių – 0,60 TWh. Hidroelektrinių pagaminta elektra pasiekė 0,51 TWh, biokuro elektrinių 0,22 TWh, saulės elektrinių 0,04 TWh, biodujų elektrinių 0,04 TWh kiekius.
LAIEK prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, per 3-4 metus atsinaujinantys ištekliai nesunkiai galėtų pradėti gaminti bent 5 TWh, t. y. pusę šiuo metu šalyje suvartojamos elektros: vėjo elektrinės papildomai kasmet galėtų pagaminti ir perduoti 1,75 TWh, biomasės elektrinės 1,4 TWh, saulės ir biodujų elektrinės po 0,2 TWh elektros energijos.
„Atsinaujinantys ištekliai galėtų pagaminti ženkliai daugiau elektros energijos Lietuvoje, jei bent 5 metus nesikeistų paramos sistemos šiai sričiai principai ir papildomai būtų investuota į technologijų plėtrą. Turime išmokti atsinaujinančius energijos išteklius vertinti ne tik kaip švarų energijos šaltinį, bet ir kaip būdą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę bei stabilumą, sumažinti išlaidas, patiriamas dėl klimato kaitos ir energijos išteklių importo, ir kurti naujas darbo vietas“, – sako M. Nagevičius.
Įgyvendinus LAIEK siūlymus, didžiausią dalį bendro galutinio šalyje suvartojamos elektros kiekio iš visų atsinaujinančių išteklių, t.y. net 24 proc., sudarytų iš vėjo pagaminama elektra.
Didžiausios iš Baltijos šalyse vėjo energetiką plėtojančių bendrovių „Nelja Energia“ padalinio Lietuvoje vadovas Tadas Navickas akcentuoja, kad vėjo elektrinės jau dabar pagamina daugiausiai elektros energijos iš visų atsinaujinančių išteklių Lietuvoje.
„Kad vėjo energetikos plėtra nesustotų, dviejų metų laikotarpiu reikia padidinti dabartinį 500 MW galios limitą sausumoje“, – sako jis. T. Navickas atkreipia dėmesį, kad dėl palankių gamtinių sąlygų ir technologijų plėtros elektros gamyba iš vėjo tampa vis efektyvesnė, sudaromos sąlygos jos kainai nuolat mažėti.
Vėjo elektrinės galėtų pagaminti 1,75 TWh daugiau nei dabar elektros, t. y. iš viso 2,35 TWh – beveik ketvirtadalį bendro galutinio elektros energijos Lietuvoje suvartojamo kiekio, jeigu šalyje būtų papildomai instaliuota 350 MW galingumo sausumos vėjo elektrinių. Tačiau pagal dabar galiojančius teisės aktus prie perdavimo tinklų jungiamų šalies vėjo elektrinių suminė galia gali siekti daugiausiai 500 MW, tad T. Navicko teigimu, šį limitą reikėtų padidinti iki 850 MW. Dar efektyviau elektrą iš vėjo gamintų jėgainės jūroje, tačiau kad jas būtų galima statyti Lietuvos teritorijoje, reikia parengti teisės aktus.
Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
