Įsibėgėjus vasaros atostogų karštinei, draudikai primena apie būtinybę išvykstant pasirūpinti turto saugumu ir atkreipia dėmesį, kad svarbu apsisaugoti ne tik nuo ilgapirščių, bet ir nuo galimo savo bei kaimynų namų užpylimo.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, itin didelius nuostolius dėl užliejimų klientai patiria tuomet, kai nelaimė atsitinka jiems nebūnant namuose. Laiku nepastebėjus tekančio vandens, jis gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Draudikų duomenimis, užliejimų, kuomet klientai būna išvykę, daugėja. „Prieš išvykstant atostogauti ir paliekant tuščius namus vertėtų paprašyti, kad kas nors kartas nuo karto užeitų ir pažiūrėtų, ar viskas namuose gerai. Taip pat dėl išvykimo svarbu įspėti ir kaimynus, paprašyti, kad jie būtų budresni ir pastebėję kažką negero, iškart informuotų. Tačiau bene patikimiausia apsauga, norint išvengti užpylimo atostogų metu, – įvadinių vandens tiekimo ventilių užsukimas“, – teigia A. Pilčicas.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ klientams per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl užliejimų jau išmokėjo 79,2 tūkst. litų. Didžiausia žala siekė 50 tūkst. litų, kitos vidutiniškai buvo 700 litų dydžio. Tačiau šios sumos atspindi tik kaimynams sukeltus nuostolius – realiai jie būna ženkliai didesni, nes nukenčia ir paties kliento turtas, būna sugadinamos grindys, sienos, baldai, kiti daiktai. Dažniausiai užliejimai įvyksta dėl trūkusių vamzdžių, nesandarių šildymo katilų ar santechninės įrangos. Ypač daug žalų pasitaiko dėl trūkusių maišytuvų žarnelių ir bakelių, taip pat draudikai pastebi, kad užliejimo priežastimi vis dažniau tampa ir nesandarios skalbyklės.Atsakingi ne tik dėl užliejimų
Nors tikslios statistikos nėra, draudikai pastebi, kad civilinės atsakomybės draudimo sutarčių skaičius kiekvieną mėnesį ūgteli 5-15 proc. „Gyventojai vis dažniau suvokia, kad jie turi atsakyti už kitiems sukeltą žalą ir įvertina, kad esant ir taip nelengvai ekonominei situacijai, netikėta sąskaita, reikalaujanti atlyginti nuostolius, gali būti itin skausminga šeimos piniginei. Nors civilinės atsakomybės draudimas populiarėja, jis labiau suvokiamas tik kaip draudimas nuo užliejimų sukeltų nuostolių. Visgi žmogaus civilinė atsakomybė yra ženkliai platesnė ir neapsiriboja nekilnojamojo turto valdymu“, – teigia A. Pilčicas.
Civilinė atsakomybė susijusi ir su žalomis, kurios gali nutikti kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, nepilnametis vaikas važiuodamas dviračiu kieme subraižo kaimyno automobilį, žaidžiant krepšinį, netyčia išdaužiamas dantis kitam žaidėjui arba jeigu vedžiojant šunį, jis įkanda praeiviui ir pan. Trumpai tariant, pagal civilinės atsakomybės draudimą atlyginamos turtinės ir neturtinės žalos, kurios laisvalaikiu buvo sukeltos netyčia. „Tokio pobūdžio žalos atostogų metu gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir pakoreguoti atostogų planus. Nepaisant to, platesnę draudimo apsaugą, kuri apima ne tik užliejimų žalas, renkasi tik penktadalis civilinės atsakomybės draudimo klientų, o draudimo apsaugą užsienyje įtraukia dar mažesnė jų dalis. Žmonės viliasi, kad nieko blogo jie niekam nepadarys, tačiau nors ir būname atsargūs, daug kas nuo mūsų nepriklauso“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo eksperto teigimu, bendrovės „ERGO Lietuva“ praktikoje yra pasitaikę įvairaus pobūdžio ir dydžio žalų, pavyzdžiui, vaikas parduotuvėje užsikabino už ekspozicinės kriauklės ir ši nukritusi sudužo, iš kliento įstiklinto balkono iškritęs stiklas apgadino automobilių statymo aikštelėje stovėjusį automobilį arba kliento mansardoje didelis skėtis nuo vėjo gūsio nulūžo ir nukritęs apgadino šalia stovėjusį automobilį.
