Valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Jos teigimu, į užstato sistemą būtų surenkami papildomi 200 mln. vienetų pakuočių, dėl to stiklo tara taptų efektyviau tvarkoma ir apskaitoma. Be to tai dar labiau motyvuotų visą visuomenę aktyviau rūšiuoti atliekas.
Kainos didėtų ne 10 centų
Nors taros depozito mokestis šiuo metu siekia 10 centų, naujai į sąrašą įtraukti gėrimai kainuotų brangiau. MV Group, valdančios „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas vadovo Česlovo Audriaus Matulevičiaus teigimu, nutarus Lietuvoje į užstato sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes tam turės būti pritaikyti taromatai, o jų atnaujinimui reikalingą sumą, siekiančią iki 3 milijonų eurų, padengti turės gėrimų importuotojai bei gamintojai ir galiausiai – vartotojai.
„Trijų MV Group gamyklų – „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ – atveju pokyčiai paliestų per 400 produktų – jiems visiems reikėtų pakeisti etiketes uždedant depozito ženkliuką, naujus barkodus, registruoti užstato sistemoje, naikinti senus etikečių likučius. Visa tai užimtų laiko ir nemažai kainuotų.
Pakeitus sistemą gėrimų kainos kistų ir pokytis galimas didesnis nei 10 centų užstatas. Remiantis Suomijos, kuri yra vienintelė Europos sąjungos šalis turinti tokio tipo išplėstinę sistemą, patirtimi, administracinis mokestis už stiklo butelius yra nuo 8 iki 14 centų + pats depozitas“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja Č. A. Matulevičius.
Pasak jo, kitose šalyse tokie buteliai į užstato sistemą nėra įtraukti, nes depozito sistema nėra efektyvus būdas surinkinėti sunkius bei labai didelės formų, talpų įvairovės butelius, kyla daug techninių kliūčių.
„Tą patį efektą galima pasiekti su esama konteinerine sistema, kuri yra aktyviai vystoma ir nuolatos gerina stiklo surinkimo rodiklius, nes yra orientuota į tai, kad gyventojai galėtų patogiai ir lengvai rūšiuoti pakuočių atliekas namų aplinkoje“, – mano MV Group vadovas.
Tokios pozicijos laikosi ir atliekų tvarkymo įmonės, kurios skaičiuoja dar didesnius papildomus mokesčius. TV3 žinioms atliekų tvarkymo įmonių atstovai teigė, kad po tokių permainų į balą bus išmesta per 8 milijonus eurų, kurie buvo investuoti į konteinerių plėtrą Lietuvoje. Baiminamasi, kad stiklui skirti konteineriai taps nereikalingi, žmonės nustos rūšiuoti, o stiklinių alkoholinių gėrimų gamintojai nebemokės už aplinkos tvarkymą. Esą tuomet kaštus padengti tektų kitiems gamintojams, taigi kiltų ir kitų produktų kainos. Skaičiuojama, kad verslininkus prislėgtų 11 milijonų eurų papildomų mokesčių.
Nuo 2013 metų mūsų šalyje pastatyta 300 tūkstančių konteinerių ir juos prižiūri 42 įmonės.
Kodėl iš karto taromatai nebuvo pritaikyti visiems alkoholiniams gėrimams?
Ne vienam gali kilti klausimas, kodėl iš karto taromatai nebuvo pritaikyti platesniam depozitiniam taros sąrašui. Pasak Gintaro Varno, VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovo, užstato sistema Lietuvoje veikia vos daugiau nei metus – dar 2016 metų vasarį tai buvo visiška naujovė. Svarstant galimybes ją įvesti buvo neaišku, kaip visuomenė priims sistemą ir ar ja naudosis. „Net ir kitose šalyse, kuriose sistema veikia ne vienerius metus, dažniausiai grąžinamos būtent vandens, alaus, sidro pakuotės, o ne stipriųjų alkoholinių gėrimų tara.
Todėl buvo nuspręsta įtraukti tas pakuotes, kurių gėrimų gyventojai nuperka daugiausiai, juos dažniau vartoja gamtoje, o plėtros klausimus svarstyti ateityje, įsitikinus, kad sistema yra veiksminga. Kaip sistemos administratorius pasirūpinome, kad gyventojai galėtų patogiai grąžinti visas sistemoje dalyvaujančias pakuotes.
Vertėtų pastebėti, kad Lietuvoje užstato sistema prigijo neįtikėtinai greitai ¬– 2016 metais buvo iškeltas tikslas surinkti ir sutvarkyti 55 proc. į rinką išleidžiamų pakuočių, o grąžinta per 75 proc. Šiemet tikimės surinkti ir perdirbti 90 proc. sistemoje dalyvaujančių pakuočių“, – komentavo G. Varnas.
Sausio mėnesį įvertinus galimybes plėsti užstato sistemą paskaičiuota, kad vien stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių įtraukimas į sistemą pareikalautų bent 3 mln. eurų investicijų, nes tektų plėsti skaičiavimo centrą. Ši našta greičiausiai tektų gėrimų gamintojams ir importuotojams.
Tuo tarpu techninių galimybių dabartinę sistemą pritaikyti kartoninėms gėrimų pakuotėms nėra. To nėra ir nė vienoje Europos šalyje.
Visgi G. Varnas nelinkęs vertinti Seimo sprendimų.
„Mūsų, kaip administratoriaus, yra pareiga užtikrinti, kad vartotojai galėtų grąžinti visas sistemoje dalyvaujančias pakuotes ir atgauti sumokėtą užstatą. Nesvarbu, kiek ir kokių pakuočių būtų įtraukiama į užstato sistemą, svarbiausia, kad ji patogi vartotojams ir skatintų tausoti aplinką“, – sako jis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1000 taromatų, dar apie 1500 vietų pakuotės surenkamos rankiniu būdu. Nuo praėjusių metų vasario Lietuvos gyventojai grąžino daugiau nei 500 milijonų pakuočių.
Už grąžintinos taros sąrašo išplėtimo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 26 parlamentarai. Pritarus pasiūlymui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 25 d.
