„Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“ planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų pardavimo sistemos. Nesant išorinės priežiūros, „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti dujų tiekimu politiniais sumetimais“, - rašoma žvalgybos institucijų trečiadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Reaguodamas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą, „Gazprom“ 2015 metais pakeitė pagal sutartis Europai parduodamų dujų kainodarą ir išbandė dujų prekybą aukcione.
Baltijos valstybėse „Gazprom“ ketino pereiti prie aukcionų sistemos 2015 metų pabaigoje, tačiau pirmasis aukcionas įvyko tik šių metų kovą - tuomet jis pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, o jas įsigijo šeši pirkėjai, tarp jų - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, valstybės kontroliuojama dujų importo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė „Haupas“.
Kiek dujų įsigijo Lietuvos įmonės, neskelbiama, tačiau aišku, kad bendras iš Rusijos šiais metais perkamas dujų kiekis kol kas nesiekia 700 mln. kubų, kurių trūksta iki bendro Lietuvos poreikio - maždaug 2 mlrd. kubų. Didžiąją dalį šaliai reikalingų dujų - 1,35 mln. kubų - įmonės perka iš Norvegijos „Statoil“. Be „Achemos “ ir LDT, jas perka suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“.
„Gazprom“ planuoja šiemet klientams visoje Europoje aukcionuose parduoti 6 mlrd. kubų dujų.
Lietuvos žvalgyba taip pat teigia, kad nepaisant „Gazprom“ pasitraukimo iš Lietuvos dujų bendrovių 2014 metais, koncernas siekė išlaikyti pozicijas Baltijos šalyse, kompromituoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir suskystintas gamtines dujas kaip alternatyvą rusiškoms dujoms. Siekdamas šio tikslo koncernas, veikė ir kiekvienoje Baltijos šalyje atskirai, ir regioniniu mastu, rašoma dokumente.
Rusija ir toliau domėjosi investicijomis į svarbius ūkio sektorius
Anot žvalgybos, 2015 metais nemažėjo trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos – per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius subjektus, kompanijų susidomėjimas Lietuva. Domėtasi investicijomis į strategiškai svarbius ūkio sektorius bei galimybėmis pasinaudoti kritinės infrastruktūros objektais − Klaipėdos jūrų uostu, geležinkelių infrastruktūra, tarpsisteminėmis elektros jungtimis.
Dokumente rašoma, kad atsivėrus galimybei importuoti pigesnę elektrą iš Švedijos, didėjo Rusijos ir kitų trečiųjų šalių energetikos kompanijų susidomėjimas galimybe eksportuoti elektrą iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“ jungtimi. Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“ ir jau nuo 2013 metų aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse.
Žvalgyba nurodo, kad Rusijos vadovybė itin jautriai reaguoja į pokyčius energetikos rinkoje ir į bet kokį šalies pozicijų silpnėjimą joje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, anot dokumento, pajamos iš energetikos sektoriaus yra pagrindinis finansavimo šaltinis svarbiausiems Rusijos valstybiniams projektams ir esminė priemonė, palaikant vidaus politinį stabilumą.
Be to, energetinis dominavimas posovietinėje erdvėje Rusijai leidžia išlaikyti įtaką ir plėsti jos vadovaujamus integracinius susivienijimus. Konfliktinėse situacijose regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir infrastruktūros Rusija gali panaudoti ir dažnai naudoja kaip vieną svarbiausių nekarinio poveikio priemonių.
Anot žvalgybos, nepaisant Rusijos pastangų diversifikuoti eksportą, svarbiausia jos prekybos energetiniais resursais rinka net ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks Europa, o dvišaliais santykiais su šios rinkos dalyviais Rusija labai dažnai naudojasi kaip užsienio politikos tikslų įgyvendinimo ir geopolitinių interesų gynimo priemone. Rašoma, kad Baltijos jūros regione, o ypač Lietuvoje, įgyvendinami infrastruktūros, finansiniai ir teisiniai pokyčiai energetikoje vertinami kaip papildoma grėsmė Rusijos saugumui dėl Karaliaučiaus srities priklausomybės nuo energetinių išteklių tranzito per NATO šalį.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad regione stiprėjant kitoms šalims ir augant konkurencijai, ekonomiškai ir energetiškai nuo Rusijos priklausomos šalys ima reikalauti taikyti lygiateisiškumo principus, o Rusijai vis sunkiau sekasi atgrasyti jas nuo alternatyvių projektų ar reformų įgyvendinimo.
„Silpnėjant Rusijos galimybėms prieš šias šalis taikyti energetinius svertus, regione smarkiai išauga karinių priemonių reikšmė ir jų taikymo tikimybė (konfliktas su Ukraina – ryškiausias to pavyzdys)“, - teigia žvalgyba.
Anot jos, Rusijos – Ukrainos konflikto kontekste taip pat sustiprėjo Europos Sąjungos (ES) vidinę energetikos rinką stiprinantys integraciniai ir diversifikavimo procesai. ES vykdant bendrą energetikos politiką su trečiosiomis šalimis, Rusijos galimybės manipuliuoti dvišaliais santykiais ir skirtingais ES šalių interesais labai sumažėtų, rašoma dokumente.
„Rusija siekia sulėtinti šiuos procesus, viešojoje erdvėje diskredituodama ES Energetinės sąjungos idėją, taip pat siūlydama pasirinktoms ES šalims pelningus projektus ar sandėrius, kurie padeda kelti įtampą ES valstybių tarpusavio santykiuose, o įgyvendinti ilgalaikėje perspektyvoje užkirstų kelius didesnei diversifikacijai“, - teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Šiemet Lietuvoje veikiančios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – pirmą kartą paskelbė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Anksčiau institucijos tai darydavo atskirai, tačiau dokumentų turinys skirdavosi nežymiai.
