Praeitame amžiuje pasitaikė keli hiperinfliacijos atvejai – tiksliau sakant, 55. Tai vyko šalims eksperimentuojant su dekretine valiuta, kurią rėmė ją leidusios vyriausybės.
Tuo metu, tikėjimo neužteko ir nestabilių valiutų turėtojai liko tuščiomis rankomis visame pasaulyje.
Dažnai tokie įvykiai gali pasikartoti besivystančiose šalyse, kaip Lotynų Amerikoje skolų krizės metu devintajame dešimtmetyje.
Netgi kai kurios didžiosios šių dienų ekonomikos, kaip Kinija, Vokietija ir Prancūzija, kentėjo nuo hiperinfliacijos.
Pagrindinis istorinis hiperinfliacijos pranašiškas ženklas – karas sunaikinantis ekonomikos kapitalą ir sumažinantis produkciją – tačiau po to sekanti neteisinga monetarinė ir fiskalinė politika beveik visada tampa istorijos dalimi.
Lietuva taip pat yra patyrusi hiperinfliaciją. Po Sovietų sąjungos žlugimo 1992 m. sausio mėnesį kasdienė infliacija Lietuvoje siekė 1,45 proc. Aukščiausias mėnesinis infliacijos lygis buvo 54 proc., o kainoms dvigubai išaugti reikėjo 48,8 dienų.
„Business Insider“ pristato kelias stipresnes už Lietuvos praeito amžiaus hiperinfliacijos istorijas.
Vengrija: 1945 rugpjūtis – 1946 liepa
Dienos infliacijos lygis: 207 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 15 val.
Vengrija buvo ekonomiškai sužlugdyta po Antro pasaulinio karo. Apie 40 proc. Vengrijos kapitalo buvo sunaikinta konflikto metu. Prieš tai Vengrija buvo įsitraukusi į produkcijos Vokietijai gamybą, kas padidino jos skolas, o Vokietija už prekes niekada ir nesumokėjo.
Kai Vengrija pasirašė taikos sutartį, jai buvo liepta sumokėti sovietams dideles reparacijas, kurios hiperinfliacijos metu sudarė apie 25-50 proc. šalies BVP. Tuo tarpu šalies monetarinę politiką bendrai vykdė Sąjungininkių paskirta komisija.
Vengrijos centriniai bankininkai įspėjo, kad pinigų spausdinimas nesibaigs geruoju, tačiau sovietai, kurie dominavo komisijoje nesiklausė įspėjimų.
Zimbabvė: 2007 kovas – 2008 lapkritis
Dienos infliacijos lygis: 98 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 25 val.
Zimbabvės hiperinfliacijai kelią nutiesė ilgas ekonomikos nuosmukis, kurį lėmė Roberto Mugabe žemės reforma, kurios metu žemė buvo atimama iš baltaodžių ir dalinama juodaodžių gyventojų daugumai. Per devynis metus produkcija sumažėjo 50 proc.
Socialistų reforma ir brangiai kainavęs įsitraukimas į Kongo pilietinį karą lėmė milžinišką vyriausybės biudžeto deficitą. Tuo pačiu metu Zimbabvės populiacija pradėjo mažėti, nes žmonės bėgo iš šalies. Šios priežastys paskatino vyriausybę imtis pinigų spausdinimo, kad sumažintų fiskalinį deficitą.
Jugoslavija: 1992 balandis – 1994 sausis
Dienos infliacijos lygis: 65 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 34 val.
Sovietų Sąjungos žlugimas sumažino Jugoslavijos geopolitinę jėgą ir galų gale respublikos komunistai susidūrė su tokiu pačiu pasipriešinimu kaip ir sovietai. Tai lėmė Jugoslavijos susiskaldymą į kelias šalis.
Skilimo proceso metu krito Jugoslavijos prekyba regione, o po to ir pramonės gamyba. Tuo pačiu metu Jugoslavijai buvo uždėtas tarptautinis embargas.
Jugoslavija, ne taip kaip kitos iš sąjungos ištrūkusios valstybes, išlaikė didelį biurokratinį aparatą, kuris prisidėjo prie vyriausybės deficito. Bandydamas padengti deficitus, centrinis bankas prarado pinigų spausdinimo kontrolę ir sukėlė hiperinfliaciją.
Veimaro Vokietija: 1922 rugpjūtis – 1923 gruodis
Dienos infliacijos lygis: 21 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 3 dienas ir 17 val.
Hiperinfliacija Veimaro respublika patyrė praėjus keliems metams po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare. Dėl karo Vokietija buvo prašoma sumokėti dideles reparacijas laimėtojų pusei.
Tačiau Vokietijai tuo metu nebuvo leidžiama mokėti reparacijų savo tuometine valiuta – Papiermark, kuri jau buvo susilpnėjusi karo metu, nes Vokietija karą finansavo vien besiskolindama fonduose.
Kad sumokėtų reparacijas kita valiuta, Veimaro Vokietija turėjos parduoti dideles markės sumas, kad gautų užsienio valiutos, kuria buvo galima sumokėti mokėjimus. Kai atėjo laikas juos mokėti, markės pardavimo politika lėmė nevaldomą infliaciją ir markė smarkiai nuvertėjo.
Graikija: 1941 gegužė – 1945 gruodis
Dienos infliacijos lygis: 18 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 4 dienas ir 6 val.
Graikijos fiskalinis biudžeto balansas dėl Antrojo pasaulinio karais sumažėjusios užsienio prekybos nuo 271 mln. drachmų pertekliaus 1939 m. sumažėjo iki 790 mln. drachmų deficito 1940 metais.
Be to, į Graikiją 1940 m. įsiveržė Ašies šalys. Nacionalinės Graikijos pajamos buvo sumažintos nuo 67,4 mlrd. drachmų 1938 m. iki 20 mlrd. Drachmų 1942 m. Kritus pajamoms iš mokesčių, Graikija griebėsi centrinio banko monetarinės politikos, kad galėtų apmokėti savo išlaidas ir finansuoti likusį deficitą.
Kinija: 1947 spalis – 1949 gegužė
Dienos infliacijos lygis: 14 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 5 dienas ir 8 val.
Po Antro pasaulinio karo Kiniją padalino pilietinis karas. Nacionalistai ir komunistai kovojo dėl šalies kontrolės ir įvedė besivaržančias monetarines sistemas, kas lėmė, jog 1948 m. Kinijoje buvo dešimt valiutų.
Karo centre atsirado valiutos. Japonija, kuri tuo metu buvo okupavusi Kiniją, irgi įsitraukė į šį karą bandydama įvairiais būdais pakenkti kinų valiutoms.
Finansuodami konfliktą nacionalistai atsidūrė su dideliu biudžeto deficitu, kurį jie bandė uždengti spausdindami pinigus, o tai lėmė nevaldomą infliaciją. Jie į deficito apmokėjimo schemą įtraukė netgi Taivanio centrinį banką, kas sukėlė hiperinfliaciją ir Taivanyje.
Peru: 1990 liepa – 1990 rugpjūtis
Dienos infliacijos lygis: 5 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 13 dienų ir 6 val.
Peru su infliacija kovojo pusę praeito amžiaus. Pirmąją devinto dešimtmečio pusę Peru prezidentas Fernando Belaunde Terry susidūrė su taupymo politiką, kurios laikytis liepė TVF kreditoriai.
Prezidentas sudarė įspūdį, kad laikosi politikos, tačiau iš tikrųjų to nedarė. Tuo metu ekonomika stagnavo ir dėl to rinkėjai kaltino TVF, nors jų ir nebuvo laikomasi.
Tačiau 1985 m. prezidentu buvo išrinktas Alanas Garcia. Jis ėmėsi populistinių reformų, kurios tik susilpnino ekonomiką ir užvėrė Peru tarptautines skolinimosi rinkas. Nesant iš kur pasiskolinti ir blogėjant ekonominėms sąlygoms, suvaldyta aukšta infliacija tapo hiperinfliacija.
Nikaragva: 1986 birželis – 1991 kovas
Dienos infliacijos lygis: 4 proc.
Kainos dvigubai išaugo kas: 16 dienų ir 10 val
1979 m. Nikaragvoje įvyko revoliucija, kurios metu komunistai atėjo į valdžią. Tai vyko Lotynų krizės metu, kuri lėmė aukštą skolų lygį bei užvėrė skolinimosi rinkas.
Nikaragvos ekonomika buvo nustekenta revoliucijos – BVP krito 34 proc. Kai komunistai paėmė valdžią, jie nacionalizavo dideles dalis ekonomikos, taip toliau prisidėdami prie ekonominės sumaišties.
Be to, Nikaragvos vyriausybė ėmėsi ekspansinės fiskalinės politikos bei skolinimosi tam, kad paskatintų vidaus paklausą. Šios išlaidos buvo skirtos ir karo prieš Contras finansavimui.
Nors stipri kapitalo kontrolė ir fiksuotas valiutos kursas pradžioje išlaikė stabilią infliaciją, 1985 m. ekonomikos reforma atsisakė tokios politikos ir išlaisvino prispaustą infliaciją.
