Nors Turinas pamažu praranda savo išskirtinį statusą automobilių dizaino srityje, tačiau vis dar yra laikomas „aukštosios mados“ centru. Būtent šiame Italijos mieste ir jo provincijos apylinkėse įsikūrę tokios stambiausiomis nepriklausomomis dizaino studijomis laikomos kompanijos, kaip „Pininfarina“, „Italdesign“ ar „Bertone“ bei kiek mažesnės, tačiau didžiulę patirtį turinčios firmos kaip „Ghia“ ar „Zagato“. Daugelis iš jų savo veiklą pradėjo dar tais laikais, kai kėbulai buvo gaminami pagal specialius užsakymus ir absoliuti dauguma tiek vienetinių, tiek masinės gamybos gražiausiais laikomų itališkų ir prancūziškų automobilių buvo sukurti šiose studijose.
Užsispyrę ir konservatyvūs britai šiuo atžvilgiu turi savitą požiūrį ir dažniausiai pasikliauna savais (kompanijos ar šalies) dizaineriais. Aišku, išimčių pasitaiko ir bene žinomiausia iš jų yra sėkmingas „Aston Martin“ ir „Zagato“ bendradarbiavimas, pelnęs populiarumą ir tarptautinį pripažinimą automobilių dizaino ir inžinerinių sprendimų kompanijai bei papildomą porciją ekstravagantiškumo gamintojui.
Gražiausias ir trokštamiausias
„Aston Martin DB4 GT Zagato“
Viskas prasidėjo dar 1958 metais, kai „Aston Martin“ pradėjo prekiauti naujos kartos sportiniu modeliu DB4. Šis „gran turismo“ klasės automobilis buvo visuotinai pripažintas kaip labai vykęs ir žinant, kad dauguma automobilyje panaudotų technologijų buvo perimtos iš „Aston Martin“ patirties lenktynėse, tai buvo labai natūralu. Būtent iš ten jis gavo tokią modernią įrangą kaip diskiniai stabdžiai, nepriklausoma priekinė pakaba ir iš plono metalo vamzdelių pagamintas rėmas. Praėjus metams po DB4 pristatymo „Aston Martin“ nekantravo išbandyti naująjį modelį lenktynėse taigi labai greitai buvo paruošta GT modifikacija. Kadangi automobilis turėjo dalyvauti ištvermės varžybose, buvo sutrumpinta ratų bazė, supaprastintas interjeras, o visa konstrukcija sutvirtinta.
„Aston Martin“ ir „Ferrari“ kovos lenktynių trasose
Išoriškai „DB4 GT“ nuo standartinės versijos lengvai galima atskirti pagal skaidriais gaubtais uždengtus priekinius žibintus ir masyvų iškilimą variklio dangtyje. Pastaroji dizaino detalė atsirado po to, kai didinant neįspūdingą DB4 išvystomą 240 AG galią inžinieriams teko sumontuoti net tris „Weber“ karbiuratorius. Jie kartu su dviguba degimo sistema ir pakeltu iki 9:1 santykio suspaudimo laipsniu, padėjo padidinti galią iki 302 AG. Nepaisant dosnios paramos, kurią savo lenktynių komandai teikė „Aston Martin“ sportinio „DB4 GT“ pasiekimai buvo labai vidutiniški. Nors ir sugebėjo konkuruoti su galingesniais ir tobulesnes pakabas turinčiais „Ferrari“ modeliais „Aston Martin“ automobilis nuolatos jiems pralaimėdavo.
Po eilinės nesėkmės vienose iš pačių prestižiškiausių tais laikais, „Tourist Trophy“, lenktynių britai galutinai apsisprendė dar labiau patobulinti turimą DB4 ir kreipėsi pagalbos į „Zagato“ kompaniją, kuri buvo žinoma kaip lengvų sportinių automobilių specialistė. Milano firmos konstruktoriai perdarė „DB4 GT“ į dar mažesnį ir lengvesnį modelį, o daugumą plieninių kėbulo panelių pakeitė aliuminiais. Be to buvo nuimti buferiai ir visi konstrukcijos elementai, kurių įmanoma atsisakyti. Visos šios priemonės, įskaitant ir iš organinio stiklo pagamintus langus bei priekinių žibintų gaubtus, padėjo standartiniam „DB4 GT“ numesti apie 50 kilogramų ir tai kartu su iki 314 AG padidinta variklio galia užtikrino gana įspūdingą dinamiką. Pajudėjęs iš vietos 100 km/h ribą jis pasiekdavo maždaug per 6,0 sekundes bei išvystydavo maksimalų 246 km/h greitį.
Vienas gražiausių automobilizmo istorijoje
Užduotis patobulinti automobilio dizainą teko „Zagato“ firmos naujokui Ercole Spada. Šis sėdo ties gautu projektu ir padirbėjęs maždaug savaitę sukūrė vieną įsimintiniausių siluetų per visą automobilizmo istoriją. Daugeliui didžiulį įspūdį padarė tai, kaip jame buvo suderinti esminiai „Aston Martin“ bruožai ir laisvai besitęsiančios grakščios „Zagato“ linijos. „DB4 GT Zagato“ dalyvavo daugelyje svarbiausių to meto tarptautinių lenktynių greta tokių modelių kaip „Ferrari GTO“.
Nelaimei, dėl nepakankamo kėbulo standumo ir per didelio pasukamumo įspūdingų pergalių jis nepasiekė. Iš esmė taip nutiko dėl to, kad DB4 kurtas kaip gatvėms, o ne lenktynių trasoms, skirtas automobilis. Nors planuota parduoti 25 specialius modelius, dėl mažos paklausos gamyba nutraukta ties 20 egzemplioriumi. Vienu iš sėkmingiausių „Zagato“ kūrinių laikomas automobilis taip pat yra vienas iš gražiausių visų laikų „Aston Martin“ modelių ir bene pats trokštamiausias. Šiais laikais „DB4 GT Zagato“ modeliai savininkus keičia itin retai, o įvykstančiuose sandėriuose kalbama apie šešiaženkles sumas.
Geras sportinis automobilis, tapęs bloga investicija
„Aston Martin V8 Vantage Zagato“
Praėjus šiek tiek daugiau negu dvidešimt metų „Aston Martin“ ir „Zagato“ kompanijos vėl susibūrė į bendrą komandą siekdamos dar kartą pergyventi sėkmę, kurios kiek pavėluotai, tačiau galiausiai sulaukė DB4 pagrindu sukurtas modelis. 1985 metų Ženevos automobilių parodoje abi firmos oficialiai paskelbė savo planus gaminti ribotą seriją „V8 Vantage“ modelių su „Zagato“ sukurtais kėbulais bei pademonstravo pirmuosius eskizus. Po „Zagato“ „apdorojimo“ „V8 Vantage“ turėjo tapti mažesnis, lengvesnis ir pasiekti maksimalų 300 km/h greitį. „Vantage Zagato“ istorijos pradžia buvo įspūdinga, nes visi 50 automobilių buvo parduoti iš anksto ir „Aston Martin“ gavo už juos pradines įmokas dar galutinai neišbandžius konstrukcijos.
Inžinerijos nesusipratimai
Reikalai klostėsi puikiai kol nepaaiškėjo, kad nauja degalų įpurškimo sistemos versija nepajėgia patenkinti V8 tipo motorui keliamų galios reikalavimų, kurie buvo nustatyti siekiant užsibrėžto 300 km/h greičio. Ši problema buvo gana lengvai išspręsta vėl pasirinkus „Weber“ karbiuratorius, tačiau dėl to gerokai padidėjo bendras motoro aukštis. Nelaimei, po „Zagato“ kėbulo variklio dangčiu pritrūko laisvos vietos, todėl bandant sutalpinti jėgainę konstruktorių komandai teko perdaryti gaubtą. Viso to rezultatas ‒ didžiulis guzą primenantis iškilimas variklio dangtyje, kuris visai nepatiko to nesitikėjusiems klientams.
Aišku, techninės modelio charakteristikos dėl to nenukentėjo ‒ „Vantage Zagato“ buvo 10 procentų lengvesnis ir trumpesnis už standartinį modelį, todėl lengviau valdomas. Dinamiškumo prasme jis taip pat buvo visai kitoje „lygoje“ negu įprastiniai „V8 Vantage“ kupė, be to turėjo itin aerodinamišką kėbulą. 1987 metų Ženevos automobilių parodoje debiutavo ir versija su kabrioleto kėbulu. Nors ir pradžių buvo ketinama apsiriboti dvidešimt penkiais „V8 Zagato Volante“ automobiliais, dėl didelės paklausos buvo galų gale buvo pagaminti 37 egzemplioriai.
Vertė laikui bėgant nukrito
Savo stiliumi kabrioletas gerokai skyrėsi nuo kupė ne tik dėl sulankstomo stogo, bet ir dėl pakeliamų priekinių žibintų dangtelių ir lygaus variklio dangčio. Tiesa, elektra valdomą žibintų „maskuotę“ turėjo ne visi „Volante“ modeliai, na o antvožo gumbas išnyko dėl to, kad iš motoro nebuvo reikalaujama tiek daug galios. „Vantage Zagato“ kupė buvo retas egzempliorius gatvėje netik dėl ribotos 50 automobilių serijos, bet ir todėl, kad dauguma pirkėjų prisimindami įspūdingai išaugusią „DB4 GT Zagato“ vertę laikė juos investavimo forma.
Tiesa, šį kartą viskas susiklostė šiek tiek kitaip, nes automobilio kaina maksimalią vertę pasiekė labai anksti, maždaug 1989 metais. Tuo laikotarpiu keletas modelių buvo parduoti už daugiau negu 500,000 eurų, t.y. penkis kartus brangiau negu jie kainavo pirmiesiems savininkams, tačiau vėliau kainos ėmė kristi ir nusileido netgi žemiau pradinės maždaug 100,000 eurų ribos. „Vantage Zagato“ niekada nebuvo laikomas meno kūrinių taigi puikia investicija taip pat ir netapo, o tikroji šio automobilio paskirtis, kurios nesuprato apsukrūs devinto dešimtmečio verslininkai, buvo tapti tikru sportiniu modeliu. Dėl intensyvios „dietos“, pertvarkytos pakabos ir 432 AG galios variklio tai yra vienas greičiausių ir lengviausiai valdomų „Aston Martin“ automobilių.
99 ir nei vieno daugiau
Po dar vienos beveik dvidešimt metų trukusios pauzės, 2002 metais Ženevos automobilių parodoje „Aston Martin“ paskelbė apie savo ketinimus bendradarbiauti su „Zagato“ kuriant ribotos serijos modelį dvidešimt pirmam amžiui. Naujasis kupė buvo sukonstruotas populiariojo „Aston Martin“ modelio DB7 pagrindu, tačiau jam teko išgyventi nemažai pakeitimų. Galutinis rezultatas, „DB7 Zagato“, turėjo modernų charakterį ir buvo apibūdinamas kaip vienas iš gražiausių to meto automobilių.
Bandymas pakartoti sėkmę
Dizaineriui Andrea Zagato ir jo komandai pavyko perimti daug stiliaus detalių iš originalaus „DB4 GT Zagato“ ir sukurti patrauklų, elegantišką klasikinį kėbulą, atspindintį „Aston Martin“ paveldą ir tradicijas. Ilgas variklio dangtis, sutrumpinta galinė dalis ir garsusis „dviejų bangų“ stogas buvo ryškiausi jo bruožai. Didžiulės savitos radiatoriaus grotelės ir stipriai akcentuotos galinių ratų arkos yra neabejotini „Zagato“ stiliaus elementai, tuo tarpu kruopščiai parinktos dizaino detalės, tokios kaip atbulinės eigos ir priešrūkinio žibintų derinys buvo kruopštumo, meistriškumo ir kokybės pavyzdys.
Aliuminio kėbulai buvo konstruojami rankomis ant sutrumpintos „D7 Vantage Volante“ platformos, todėl lyginant su standartiniu kupė modelis buvo maždaug 60 kilogramų lengvesnis. Dar vienas pastebimas išorės dizaino skirtumas buvo unikalūs 18 colių „Zagato“ sukurti lengvojo lydinio ratlankiai, kurių poslinkis buvo padidintas siekiant praplatinti tarpvėžį. Po jais sumontuoti tobulesni stabdžiai su ABS sistema ir visais keturiais ventiliuojamais diskais. Tiek priekinė, tiek galinė pakaba buvo suprojektuota specialiai šiam modeliui tam, kad nepaisant pakitusios bazės ir geresnės dinamikos būtų išlaikytas optimalus valdymas.
Mistinis pagamintų automobilių skaičius
Beveik nepakeistą iš metalų lydinių pagamintą V12 tipo, 6,0 litrų variklį „DB7 Zagato“ paveldėjo iš „Vantage“ modelio, tačiau dėl sumažėjusios masės automobilis buvo sportiškesnis. Be to, panaudota ta pati mechaninė šešių laipsnių, artimų perdavimo skaičių pavarų dėžė, tačiau parinktas kitas diferencialas bei sutrumpinta perjungimo svirtis. Iš viso išleisti tik 99 „DB7 Zagato“ automobiliai, kurių kėbulai buvo gaminami Italijoje, o iki galo surinkti Didžiojoje Britanijoje.
Specialiai amerikiečiams
2003 metais Los Andželo automobilių parodoje „Aston Martin“ pademonstravo lengvą roudsterį, sukurtą specialiai JAV klientams ir netgi modelio pavadinimas ‒ „DB AR1“ ‒ iš tiesų atstojo žodžių „American Roadster 1“ santrumpą. Automobilis buvo gaminamas „DB7 Vantage Volante“ kabrioleto pagrindu, o jo kėbulą sukūrė tokių projektų specialistai iš „Zagato“. Svarbiausia jiems tekusi užduotis buvo suteikti standartiniam modeliui daugiau originalumo ir dinamiškumo, kurį kartu su patobulinta technine dalimi „Aston Martin“ norėjo pateikti kaip „naują vairavimo patirtį“.
Automobilis be stogo
Šis dvivietis modelis, pasirodęs Šiaurės Amerikos rinkoje 2002 metų vasarą, nebuvo laikomas atvira „DB7 Zagato“ kupė versija, o papildomu modeliu „Aston Martin“ gamoje. Kitaip nei standartinis „DB7 Volante“ kabrioletas AR1 neturėjo visiškai jokio stogo, todėl buvo netinkamas daugeliui šalių, o ypač lietingajai Didžiajai Britanijai, iš kurios pats buvo kilęs. Nors savo stiliumi jis buvo labai panašus į „Zagato“ ruoštą kupė – priekyje įrengtos tokios pat didžiulės radiatoriaus grotelės bei akcentuotos išplatintos ratų arkos ‒ buvo gaminamas ant visai kitokios, standartinio ilgio važiuoklės.
Iš „DB7 Vantage“ paimtas 6,0 litrų, V12 tipo variklis buvo šiek tiek patobulintas ir išvystė maksimalią 435 AG galią arba 15 AG daugiau negu standartiniame modelyje. Šis galios padidėjimas kartu su pakeistu pagrindinės pavaros perdavimo skaičiumi ir aktyvia sportinio išmetimo sistema pagerino trauką esant vidutiniams sūkiams. Be to, vieno disko „DB7 Vantage“ sankaba buvo pakeista sportiniu variantu su dviem diskais ir tai kartu su nauja perjungimo svirtimi leido vairuotojams greičiau keisti pavaras. Reikia pažymėti, kad tai buvo paskutinė DB7 versija prieš nutraukiant jo gamybą bei vienintelis modelis per visą „Aston Martin“ istoriją, skirtas konkrečiam regionui.
Ne visi koncepciniai modeliai tampa serijiniais...
„Aston Martin Vanquish Roadster“
Prieškaskutinis šios partnerystės istorijos skyrius buvo parašytas 2004 metais ten pat, Ženevos automobilių parodoje. Tiesa, šį kartą tai buvo padaryta daugiau „Zagato“ iniciatyva ir įspūdingas mėlynas „Aston Martin Vanquish“ roudsteris buvo demonstruojamas būtent šios kompanijos stende. Pirmą kartą serijinės gamybos modelis iš Milano dirbtuvių išriedėjo visiškai nepakeitęs savo veido, tiesiog tai buvo labai įdomi „Vanquish“ superautomobilio versija su naujomis stiliaus detalėmis.
Skirtingai negu „Aston Martin DB7 Zagato“ ir AR1 modeliai, kuriuos gamintojas pristatė klientams ribotos serijos automobilių forma ir greit pardavė, „Vanquish Roadster“ iš esmės buvo „Zagato“ sumanytas ir pasiūlytas konceptas, tiesa, su britų parama. Siūlytas unikalus galinės dalies dizainas su funkcionalia modulinio uždangalo sistema, pagal kurią kietas stogas nepristatomas kaip priedas, o kuriamas kaip neatskiriama naujo automobilio dalis. Taip pat, pagal šį sumanymą šiltesnėmis dienomis kietą stogą pakeistų sulankstomas medžiaginis, uždengtas organinio stiklo skydu.
Specialaus audeklo stogas šiam modelyje buvo „Zagato“ inžinierių kūrinys ir kaip jie teigė ‒ lengvai išlankstomas ir sumontuojamas, o nenaudojamas bagažo skyriuje neužima daug vietos. Automobilio gale tradiciškai įrengti apvalūs žibintai, galinė dalis šiek tiek nusmailinta, taip pat praplatintos ratų arkos ir sumontuotas naujas galinis buferis. Sustiprinto stiklo skydui suteikta „dvigubos bangos“ forma suteikė atviram kėbului sąryšį su kietu stogu uždengta versija. Jau iš pradžių buvo labai abejojama ar „Aston Martin“ ryšis išleisti net ir ribotą šių roudsterių seriją, kadangi į šią poziciją jau orientavo „DB9 Volante“. Skeptikų spėjimai pasitvirtino, o „Vanquish Roadster“ tapo vieninteliu „Aston Martin“ ir „Zagato“ projektu, neperkopusiu koncepcinio modelio stadijos.
Jubiliejų pažymėti reikia įspūdingai
„Aston Martin V12 Zagato“
Aktyvaus bendravimo pertrauka, kad ir kokia ilga ji bebūtų dar nereiškia santykių pabaigos. Tai dar kartą visiems patvirtino „Aston Martin“ ir „Zagato“ praėjusią vasarą pristatę pasauliui naujausią bendrą kūrinį, koncepcinį „V12 Zagato Concept“. Proga, tiesa sakant, neelinė, mat pirmąjį bendrą projektą šios kompanijos sukūrė 1961 m., t.y. lygiai prieš penkiasdešimt metų. Modelis sulaukė didžiulio susidomėjimo ir legendinio sportinių biritškų automobilių gamintojo atstovams parenti jį serijinei gamybai. Kaip ir dažniausiai nutinka su britiškais gaminiais 2011 m. rudenį tarptautinėje Frankfurto automobilių parodoje turėjęs debiutuoti ten taip ir nepasirodė. Tiesa, vėliau elegantiškasis kupė didžiulį galinį oro aptaką pakeitęs į naują bagažinės dangtį pasirodė „Pebble Beach“ ir „Villa d'Este“ automobilių fiestose.
Oficialus serijinio modelio debiutas įvyks 2012 m. vasario 15 d. Kuveite rengiamoje automobilių parodoje. Jau žinoma, kad techniniais duomenimis jis bus identiškas savo donorui, „V12 Vantage“. Maksimali V12 tipo variklio išvystoma galia siekia 517 AG, sukimo momentas – 570 Nm, nuo 0 iki 100 km/h jis įsibėgėja per 4,2 sekundės bei išvysto maksimalų 305 km/h greitį. Nepaisant to, kad „Zagato“ mastais tai bus masinės gamybos automobilis, iš viso bus pagaminti tik 150 egzempliorių, taigi entuziastai norintys įsigyti sportinį modelį, kuris greičiausiai taps kolekcionierių ieškomu lobiu, turėtų paskubėti. Tiesa, kaina, kurią tektų sumokėti už šį jubiliejinį automobilį yra išties nemenka. Didžiosios Britanijos rinkoje nurodoma 330 tūkst. svarų suma, kas mūsuose atitiktų maždaug 1,37 mln. litų.
