Gyventojai vis dažniau telefonu sulaukia siūlymų užsisakyti kabelinę televiziją, tapti kurios nors mobiliojo ryšio bendrovės klientu ar net įsigyti maisto papildų. Kovotojams su nelegaliu asmens duomenų naudojimu svyra rankos, nes baudos už šią veiklą - juokingos.
Daugėja atvejų, kai paslaugų ar prekių siūlytojai, pradėdami pokalbį su žmogumi, kreipiasi į jį vardu arba pavarde. Tuomet ne vienam iš mūsų kyla klausimas, iš kur skambinantis žmogus gavo asmens duomenis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) vadovo Algirdo Kunčino teigimu, minėti siūlytojai konkrečiam asmeniui gali skambinti tik tada, jei šis yra raštu sutikęs, kad jo duomenys būtų naudojami reklamai. Tačiau dažniausiai to nepaisoma.
Stengiasi nepalikti pėdsakų
"Yra žmonių, kurie nelegaliai kaupia duomenų bazes su vardais, pavardėmis, telefonų numeriais, elektroninio pašto ar net gyvenamosios vietos adresais, vėliau jas parduoda. Dažnai tokie duomenys kaupiami atsižvelgiant į profesiją, amžių ar kitus kriterijus", - sakė VDAI vadovas.
Nustatyti asmens duomenų pardavėjus sunku, nes jie apdairūs - informaciją pardavinėja internetu, dažnai keičia telefono korteles. "Jie supranta, kad daro nusikaltimą, todėl stengiasi nepalikti pėdsakų", - pažymėjo A.Kunčinas. Inspekcija gauna nemažai su tuo susijusių skundų, tačiau jos vadovas pripažįsta, kad itin sudėtinga išsiaiškinti, kaip sukaupiami duomenys.
"Išsineša" informaciją
Įstatymui nusižengia ne tik asmens duomenų pardavėjai, bet neretai - ir jų naudotojai. "Jeigu žmogus nedavė teisės naudoti jo duomenis, bet vis tiek sulaukė skambučio, tai - šiurkštus kišimasis į asmens gyvenimą", - sakė A.Kunčinas. Anot jo, tuo labai linkusios piktnaudžiauti draudimo bendrovės. Pasitaiko atvejų, kai kurios nors bendrovės darbuotojas, pereidamas dirbti pas konkurentus, pasiima teisėtai sukauptą duomenų bazę su klientų telefonais ir adresais. Jų naudojimas naujoje darbovietėje tampa neteisėtas.
Žmonės - patiklūs
Gavę skundą ir nustatę, kokia duomenų baze naudojosi paslaugas ar prekes žmonėms siūliusi bendrovė, inspekcijos atstovai kreipiasi į teismą, o šis už tokią veiklą skiria baudą. A.Kunčinas apgailestavo, kad baudų dydis ne vienai bendrovei pasirodo juokingas. Jis pateikė pavyzdį - knygų leidykla "Alma littera", organizavusi "Didįjį žaidimą" ir jame dalyvauti agitavusi laiškais, kuriuose buvo nurodyti adresato vardas ir pavardė, sulaukė teismo sprendimo. Už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus tvarkant asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais teismas įmonei skyrė 1000 litų baudą. "Tokiai bendrovei ši suma prilygsta nuliui", - apgailestavo inspekcijos vadovas. Anot A.Kunčino, asmenys pirmiausia turėtų patys rūpintis, kad jų duomenys nepakliūtų į neteisėtas duomenų bazes. "Žmonės patiklūs, savo telefoną ar adresą pasako kone bet kam. Būna, kad skundžiasi mums, aiškina, jog niekam nedavė savo telefono numerio. Vėliau paaiškėja, kad davė numerį, pasirašė sutikimą", - tikino jis.
Skambina bet kam
Telefonu paslaugas siūlančios bendrovės "Viasat" viešųjų ryšių vadovė Diana Liepinytė LŽ teigė, kad šios bendrovės vadybininkai nesinaudoja duomenų baze. "Numeriai renkami atsitiktine tvarka. Su klientais, kurie yra pasirašę sutartį, dėl jos pratęsimo bendraujame atskirai", - sakė ji.
Mobiliojo ryšio bendrovės "Bitė" atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė LŽ tikino, kad įmonė potencialių klientų duomenis renka organizuojamų rinkodaros akcijų metu. "Mūsų skambučių sulaukia asmenys, palikę savo duomenis per minėtas akcijas ir davę sutikimą gauti mūsų pasiūlymus", - dėstė bendrovės atstovė.
Lauryna VIRELIŪNAITĖ
