Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis anksčiau buvo patvirtinęs, jog pagal vis dar galiojantį sostinės bendrąjį planą, teritorijoje tarp Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių numatytos sporto paskirties statinio statybos.
Ilgą laiką įstrigusį Nacionalinio stadiono klausimą išjudino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginis komitetas, 2013 m. lapkričio 22 dieną nusprendęs statyti daugiafunkcinį sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą Šeškinėje, Ozo g., panaudojant 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos lėšas.
Remdamasi šiuo LR Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimu, Vilniaus miesto Taryba 2014 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą ir turėjo pakeisti bendrąjį planą pagal monitoringo ataskaitos išvadas, atsisakant suplanuoto prioritetinio sporto ir pramogų objekto „Nacionalinis „Žalgirio“ futbolo stadionas su daugiafunkciniu kultūros ir pramogų centru Rinktinės gatvėje.“
Į Nacionalinio stadiono statybas Šeškinėje jau yra investuota daugiau kaip 39 mln. eurų (135 mln. litų). Iš viso į projektą ketinama investuoti dar 73,1 mln. eurų be PVM, 36,6 mln. eurų skiriant iš valstybės biudžeto, 2,9 mln. eurų skirs Vilniaus miesto savivaldybė, o 33,6 mln. eurų sudarys ES parama.
2015 metų balandžio 30 dieną, kai „Hanner“ už 40 mln. eurų iš „Šiaulių banko“ įsigijo beveik 8 ha teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių, kompanija iš karto paskelbė, jog šioje teritorijoje bus statomi gyvenamosios ir administracinės paskirties pastatai.
„Hanner“ kartu su Architektų sąjunga 2015 metų rugpjūčio mėnesį organizavo atviras kūrybines dirbtuves, kuriose 6 architektų komandos pateikė šios teritorijos konceptinius sprendinius. Šie sprendiniai buvo pristatyti visuomenei, aptarti, ir nė viename iš konceptinių variantų stadionas nebuvo numatytas.
Advokatės Kristinos Sabaliauskienės teigimu, stadiono klausimas buvo išspręstas, kai buvo priimtas LR Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimas ir Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino Monitoringo ataskaitą ir numatė pakeisti miesto bendrąjį planą. Įvertinus šiuos du valstybės institucijų sprendimus, įsigydama teritoriją „Hanner“ turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad bendrojo plano pakeitimas bus atliktas pagal patvirtintą Monitoringo ataskaitą, o bendrovė galės vykdyti suplanuotas investicijas: „Pagal galiojančius teisės aktus, po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2014 metų gruodžio 3 dieną patvirtino Monitoringo ataskaitą, bendrojo plano pakeitimai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį“, - teigė K. Sabaliauskienė.
Leidimas griauti stadioną Rinktinės gatvėje buvo išduotas dar 2010 metų balandžio 7 dieną, o griovimo darbai buvo pradėti 2016 metų liepos mėnesį. „Hanner“ apie stadiono griovimo darbus visuomenę informavo iš anksto.
„Mes stebime jau antrą į „LIDL“ atvejį panašią situaciją, kai spaudimas atsiranda tik įsigijus didelės vertės, tačiau apleistą, teritoriją ir pradėjus pokyčius, o savivaldybę staiga bandoma priversti pakeisti anksčiau priimtus sprendimus. Tokia praktika nėra nei sąžininga, nei teisinga, šitaip menkinamas Vilniaus ir Lietuvos patrauklumas investuotojams“, - sakė A. Avulis.
Vilniaus meras: buvusio „Žalgirio” stadiono teritorija turi būti gyva ir patraukli vilniečiams
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Linas Kvedaravičius, Administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė ir Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis šiandien susitiko su bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininku Arvydu Avuliu. Susitikime kalbėta apie sostinės centre, buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje planuojamą vystyti verslo ir administracinį centrą, ir gyvenamuosius namus.
„Šiandien reikėtų aiškiai pasakyti, jog akivaizdu, kad šioje vietoje kažkada buvo numatytas stadionas, kuris ne visai skaidriais būdais buvo paverstas ne stadionu, net iki galo neužbaigiant visų procedūrų. Tokią teisinę koliziją sudarė praėjusios kadencijos valdžia, iš esmės išparceliavusi stadioną, ir tai man kaip ir tūkstančiams futbolo sirgalių kelia nerimą“, - sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Anot mero, buvusios tarybos sprendimai sukūrė situaciją, kai buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, tačiau Bendrasis planas liko nepakeistas ir jame iki šiol numatytas stadionas. Taigi, iš esmės neužbaigta teritorijų planavimo procedūra, kuri sudaro galimybę skirtingai interpretuoti teritorijos vystymą. Tuo tarpu dar praėjusios kadencijos metu buvo nuspręsta statyti Nacionalinį stadioną (dabartinį Daugiafunkcį sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą) Šeškinėje. Pasak Remigijaus Šimašiaus, šiuo metu vyksta aktyvios potencialių investuotojų paieškos, vykta tarptautinis konkursas stadiono operatoriui išrinkti, kuriuo domisi užsienio investuotojai.
„Futbolo stadionas Vilniuje tikrai bus. Naujame daugiafunkciame komplekse numatytos net trys futbolo aikštės. Tačiau esame už tai, kad dabartinė buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorija taip pat turi tapti patrauklia vieša erdve, maksimaliai atitinkančia miestiečių poreikius. Dėl to tariamės su investuotoju - stadioną įsigijusia bendrove „Hanner“, - sako Remigijus Šimašius.
Vilniaus meras projekto vystytoją informavo, kad svarstoma galimybė užsakyti nepriklausomą teritorijos planavimo dokumentų ekspertizę, kuri atsakys į klausimą, koks yra šios teritorijos teisinis statutas.
Meras siūlo rytoj prie savivaldybės susitikimą organizuojančiai Vilniaus futbolo sirgalių bendruomenei taip pat aktyviai įsitraukti į tinkamiausio sprendimo vilniečiams paieškas, bei žada išsamiai informuoti vilniečius apie diskusijas su investuotoju.
