Apie erkinio encefalito grėsmę ir galimas pasėkmes žmogui tv3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir infektologas Arvydas Amrozaitis.
Pastarosiomis dienomis girdime baisius dalykus. Sakoma, kad vienas žmogus jau mirė nuo erkinio encefalito, o kitas kovoja dėl gyvybės. Kas čia darosi? Ar erkės supyktėjo, ar kas?
Manau, kad šių metų situacija, kalbant apie erkinį encefalitą, niekuo ypatingai neišsiskiria iš ankstesnių metų. Ta liga yra sunki. Ji sukelia gana sunkią, ūminę formą, bet mirties atvejų nebūna labai daug. Statistika rodo, kad tai būna nuo 1 iki 3 atvejų per metus. Ne visi pasveiksta iš karto. Po gydymo ligoninėje pasveiksta tik 30-50 proc., o kitiems atsiranda liekamieji reiškiniai, kurie kartais baigiasi neįgalumu. Mes pastebime tendenciją, kad vyresnio amžiaus žmonės serga sunkiau, bet šiemet mes susiduriame su ypač sunkiais ligoniais, kurie susirgo garbingo, senyvo amžiaus.
Iki šiol mes nelabai girdėdavome, kad žmonės mirtų nuo erkinio encefalito. Ar čia mažiau būdavo? O gal mūsų imunitetas susilpnėjo?
Dažniau miršta tie žmonės, kurie tikrai turi problemų su imunitetu. Tai, visų pirma, senyvo amžiaus žmonės, nes amžius tai yra irgi imuniteto susilpnėjimas. Serga tie žmonės, kurie turi daug gretutinių ligų.
Ta mirtis ar galimos rimtos komplikacijos yra būdingesnės būtent senyvo amžiaus žmonėms? Ar galima manyti, kad ir jaunų žmonių pasitaiko?
Tarp vaikų mes nesame užfiksavę nei vieno mirtino atvejo. Tarp jaunesnio amžiaus žmonių – irgi retenybė. Dažniausiai, tai būna žmonės virš 50 ar 60 metų, turintys dar visą puokštę gretutinių ligų.
Tai kas gali nutikti žmogui po to erkinio encefalito?
Gali būti apatinių arba viršutinių galūnių parėzė, tai yra paralyžius. Kartais ligoniai lieka prikaustyti prie invalido vežimėlio, negali vaikščioti. Gali būti ir atminties susilpnėjimas, galvos skausmai pastovūs ir labai stiprūs. Taip pat suvokimo sutrikimai. Tai vienaip ar kitaip labai stipriai atsiliepia gyvenimo kokybei.
Daugiau žiūrėkite video reportaže.
