Vilniečiams šiomis dienomis gaunant rekordines 200 eurų ir daugiau siekiančias sąskaitas už šilumą gruodį, šilumos tinklų aptarnavimo skyriuje Vilniuje netyla telefono skambučiai, žmonės plūsta aiškintis ir tiesiogiai:
„Neįmanoma, už šildymą gavau 62 eurus už butą 21 kvadrato. Žmogus turi būti svarbiausia.“
„Damokėti 88 eurus, 64 centus.“
Europoje brangus dujoms, vilniečiams šilumą tiekianti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai atsidūrė kritinėje padėtyje – nebeturi pinigų dujoms pirkti. Dešimtis milijonų eurų įmonei jau paskolinęs SEB bankas atsisako suteikti daugiau paskolų. Tad įmonės vadovas skubiai prašo savivaldybės ir vyriausybės pagalbos – paskolinti 100 milijonų eurų arba suteikti garantijas bankų paskoloms.
„Apie apokaliptinius scenarijus nenoriu kalbėti, gaunasi gąsdinimas. Turim ribą, kokią galime pasiskolinti. Sekantis veiksmas – turi pasijungti akcininkas ir spręsti, ką galima toliau daryti“, – komentuoja šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.
Buvęs meras Artūras Zuokas perspėja, kad įmonė – ant bankroto slenksčio ir jei pritrūks pinigų pirkti dujoms, esą gali mažinti vilniečiams šilumos tiekimą.
„Įmonė neturės iš ko nusipirkti dujų, atitinkamai teks mažinti šilumos gamybos kiekį. Tai pajus visas miestas, tai nepatogu ir būtų nesuvokiama, skandalinga“, – sako A. Zuokas.
Tai reiškia, kad mums bus šalčiau gyventi negu dabar. Žmonės stebisi, kodėl medžių sodinimu, gatvių siaurinimu užsiėmęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius nesugeba užtikrinti sklandaus šilumos įmonės darbo:
„Dabartinė valdžia yra labai nesąžininga žmonių atžvilgiu, neturi sąžinės.“
„Pirmiau pamažintų sąskaitas, ne visi sugeba, atlyginimai maži.“
„Šildymas labai brangus.“
„Atlyginimas ne tiek pakilo, kiek kainos pakilo.“
Prieš rinkimus meras Remigijus Šimašius platino plakatus su pažadais ketvirtadaliu sumažinti šilumos kainas. Tačiau dabar šilumos kainos – rekordinio didumo, o meras šios temos kratosi ir paaiškinti būklės, kurioje atsidūrė miesto šilumos tinklų bendrovė, nesutinka.
Padėtį komentuoti sostinės valdžia įpareigojo administracijos direktorės pavaduotoją Adomą Bužinską, kuris sako, kad miestas gali suteikti šilumos įmonei garantiją tik 15 milijonų eurų paskoloms, tačiau tikina, kad vilniečiams šilumos tiekimas nesutriks.
„Spekuliacijos, kad šildymas Vilniuje sustos, visi šalsime, niekuo nepagrįstos. Finansinį stabilumą įmonė yra užsitikrinusi, šildymas nesustos. Bet finansinė situacija sudėtinga“, – teigia administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad Vilniaus šilumos tinklams gali prireikti paskolų iš Valstybės investicijų valdymo agentūros, kuri teikia paramą sunkumų patiriančioms verslo įmonėms.
„Palikti Vilniaus gyventojus be šilumos būtų neatsakinga. Esame pasirengę ieškoti bendrų sprendimų, kurie padėtų užtikrinti, kad tokia situacija nesusidarytų“, – tikina G. Skaistė.
Vilniuje šilumos kaina tapo viena didžiausių šalyje, mat miesto šilumos tinkluose apie pusę kuro sudaro brangusios gamtinės dujos. Valstybės įmonė „Ignitis“ žadėjo mieste pastatyti kogeneracinę jėgainę jau prieš dvejus metus, kuri turėjo gaminti šilumą iš atliekų.
Tačiau esą dėl rangovo iš Lenkijos „Rafako“ finansinių bėdų, projektas įstrigo ir Adomo Bužinsko teigimu, kogeneracinės jėgainės gali tekti laukti dar bent dvejus metus. Tad Vilniaus vadovai esą jau svarsto skubiai statyti papildomus šilumos gamybos iš biokuro įrenginius.
