Kristupo vasaros festivalio arfos muzikos koncertuose niekada dar nėra buvę vyrų. Tai – pati moteriškiausia festivalio dalis, ir rugpjūčio 18 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje sceną dalysis penkios jaunos talentingos arfininkės – Aistė Baliunytė, Linda Šimanauskaitė, Agnė Keblytė, Joana Daunytė (Lietuva) ir Liis Jurgens (Estija).
Arfa yra vienas seniausių instrumentų pasaulyje, buvęs itin populiarus Europoje iki XIX a. pradžios, kuomet Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė (Maria Antoinette) įtvirtino šį instrumentą kaip būtent moterų muzikavimo įrankį. Jos dvaro linksmybėms neprilygo, turbūt, jokių kitų karalių puotos. Apsupusi save neįsivaizduojama prabanga karalienė pati buvo nuostabi muzikantė, rengdavusi savo rūmuose kamerinio muzikavimo vakarus, kuriuose prabangus instrumentas neišvengiamai atsidurdavo moteriškose rankose.
Kalbama, kad būtent dėl to arfa tapo išimtinai moterų instrumentu ir liovėsi traukusi kompozitorius. Tai – netiesa: muzikos pasaulis ne mažiau sudėtingas negu rūmų intrigos, vargu ar Romantizmo kompozitoriai sąmoningai vengė puoselėti moteriško instrumento repertuarą –greičiau, arfa įgijo prabangaus, reto ir itin elegantiško instrumento statusą, tad jai prakalbinti reikėjo ypatingų progų.
Viena tokių išskirtinių progų yra Kristupo vasaros festivalis, kuriame šiemet įvyks vienintelis arfų muzikos koncertas. Greta E. P. Alvarso, A. Laros, E. Benzecry bei C. Debussy kūrinių (ir aranžuočių) arfai solo skambės kameriniai kūriniai arfos ir styginių instrumentų ansambliams.
Koncerto arfai, dviems smuikams ir violončelei G-dur, kurį Aistė Baliunytė (arfa) atliks drauge su Egle Jurašūnaite (smuikas), Egle Rubiniene (smuikas) ir Gintaru Lukoševičiumi (violončelė), autorius, austrų kompozitorius Georgas Christophas Wagenseilis buvo garsiosios muzikavusios karalienės Marijos Antuanetės mokytojas, ir nekyla abejonių, kad šis koncertas skambėdavęs pačios karalienės rūmuose. Gali būti, jog ji buvo ir pirmoji kūrinio atlikėja.
George`o Gershwino preliudijos, transkribuotos Jashos Heifeco, be abejo, skiria daugiau erdvės smuiko (Austėja Juškaitytė) ir violončelės (Vilius Daškevičius) balsams, tačiau arfa (Agnė Keblytė) – pagrindinė trio spalva ir siela, pasirinkta smuiko virtuozo neatsitiktinai.
Gabriel Pierne Concertstuck op. 39 iš tiesų sukurtas arfai su orkestru, tačiau Joanos Daunytės partneriai bus styginių kvartetas: Simas Tankevičius (smuikas), Giedrė Žarėnaitė (smuikas), Indrė Zelenytė (altas) ir Elena Daunytė (violončelė). Šio kompozitoriaus arfai skirtas nemenkas dėmesys: daugiausia užsiėmęs dirigavimu ir operečių kūryba kompozitorius padovanojo šio instrumento repertuarui du stambios formos kūrinius su orkestru.
Viešnia iš Estijos Liis Jurgen skambins solo. Ji atliks savo pačios sukurtą muziką (mergina studijuoja vienu metu atlikimo meną ir kompoziciją), spontaniškai improvizuos scenoje, primindama karališkojo muzikavimo vakarus, kai atlikėjos kūrybiškai improvizuodavo, nerdamos garsų ažūrus.
Ar Marija Antuanetė, sukurdama arfos kaip moterų instrumento įvaizdį, atėmė iš jos teisę būti efektingu solo instrumentu? Jokiu būdu ne! Šiuolaikinė lyra, grakšti keturiasdešimt septynių stygų puokštė, skamba unikaliu balsu, ir kviečia patirti jos žavesį rugpjūčio 18 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje.
