Baltijos jūra nėra labai audringa ir atrodytų, kad ja plaukioti nepavojinga, vis dėlto jos dugne guli ne vienas laivas.
„Akistata“ pabandė paieškoti įdomesnių faktų apie laivų skendimus ir sužinojo tai, kas dar nėra plačiai žinoma ir viešinama. Pasirodo, kad kaip tik Baltijoje įvyko didžiausia per visą jūrininkystės istoriją katastrofa.
Stebuklas baigėsi rytą
Prie tos katastrofos, įvykusios 1945 metais, prieisime kiek vėliau, o pradžioje sugrįžkime prie šį savaitgalį ugnies nuniokoto kelto „Lisco Gloria“.
Priminsime, kad šis iš Kylio į Klaipėdą išplaukęs keltas užsiliepsnojo naktį į šeštadienį. Iš degančio Lietuvos kelto buvo išgelbėti 236 žmonės. Užsienio spauda tai, kad per tokią nelaimę buvo išvengta aukų, pavadino stebuklu.
Tačiau tas stebuklas baigėsi išaušus naujai dienai. Praėjus pirmam šokui žmonės pamatė, kad jie, vaizdžiai tariant, likę alkani ir basi. Neramios dienos ir įgulai. Nors pasakojama, kad alsuojant giltinei į nugarą ji dirbo darniai, heroiškumas juk irgi baigėsi, kai visi pasiekė krantą. Dabar jau prasidėjo kaltųjų paieškos.
Jau pirmadienį Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atlikti pavesta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriui. Pasak prokurorės Kristinos Prialgauskienės, ikiteisminį tyrimą reikia atlikti, kad būtų nustatytos gaisro priežastys, išsiaiškinta, ar kelte nebuvo nusižengta darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimams, specialioms elgesio saugumo laivuose taisyklėms. Nuo to, ką išsiaiškins tyrėjai, priklausys ir tai, kas ir kiek nuostolių turės atlyginti.
Artėja bankrotų metas
Kol kas nuostoliai tik skaičiuojami, bet jie sieks šimtus milijonų litų.
„Sunaikintos 144 puspriekabės ir 79 vilkikai. Tradiciškai iš Vokietijos beveik visada važiuoja pilnos transporto priemonės su kroviniais. Daugiausia tai šaldytuvų ūkis, kuris veža greitai gendančius produktus – vaisius, daržoves, mėsą“, – sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Kada nukentėjusiesiems bus atlyginta žala, kol kas neaišku. Pirmiausia ji turi būti tiksliai suskaičiuota. Greičiausiai ji bus atlyginta tiems, kurie krovinius ir automobilius buvo apdraudę. Kitiems gali tekti laukti, kol paaiškės nelaimės kaltininkas. Pati bendrovė „DFDS Seaways“ keltą „Lisco Gloria“ yra apdraudusi Danijos draudimo bendrovėje ir laivų savininkų grupės savitarpio draudimo klube. Keltą ji nusipirko 2003-iaisiais už 42 milijonus JAV dolerių.
Jau dabar kai kas niūriai prognozuoja, kad keltą nusiaubęs gaisras iš verslo žemėlapio ištrins ne vieną bendrovę. Ypač tai gresia tiems vežėjams, kurie turi vieną, du ar tris automobilius. Kol bus išspręsti nuostolių atlyginimų klausimai, smulkieji verslininkai praras klientus, praras darbą. Praktika rodo, kad išieškoti žalai prireikia ne vienerių metų.
Alkana žuvėdra
Jūrų gelmės yra pasiglemžusios ne vieną lietuvių laivą. Štai Klaipėdos jūrų muziejuje ant burės audeklo surašytos jūroje žuvusiųjų pavardės. Jų šimtai. Sąrašas nuolat pasipildo ir mūsų dienomis. Apskaičiuota, kad per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį tragiškai žuvo apie 300 jūreivių.
Klaipėdoje nuo 1934 metų gyvuoja viena gražiausių Jūros šventės tradicijų – žuvusiems jūrininkams pagerbti į Baltijos vandenis nuleidžiami atminimo vainikai.
Kuklus paminklas „Jie negrįžta iš jūros“ Klaipėdos skulptūrų parke pastatytas ir tragiškai žuvusiems „Linkuvos“ jūreiviams. Seniai kalbama ir apie memorialo žuvusiems jūreiviams statybą Smiltynėje, tik jam vis nerandama lėšų, nors pats paminklas jau pagamintas.
Kaip tik antradienį posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinė taryba sprendė, koks turi būti užrašas ant paminklo, kuris sąlyginai pavadintas „Albatrosu“. Kai tai bus nuspręsta, bus skelbiamas konkursas memorialo statybos darbams. Lėšų žada skirti Uosto direkcija. Kol kas ta žuvėdra niekaip nepakyla ant postamento, o rūdyja laivų remonto įmonės kieme.
Istorinė relikvija
Daugiausia lietuviškų laivų yra paskendę Suomijos įlankoje. Jau priklausydamas sovietų laivynui čia nuskendo tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Prezidentas A. Smetona“. Lietuvos vyriausybė iš Vokietijos jį nupirko 1927 metais. Gavęs „Prezidento A. Smetonos“ vardą laivas iki 1932 metų saugojo Lietuvos jūrų pakrantę.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai šį laivą, kaip ir visą Lietuvos kariuomenės ginkluotę bei technikos bazę, perėmė sovietai. Laivas buvo pavadintas „Pirmūnu“, o vėliau – „Koralu“. 1945-aisiais jis iš Helsinkio į Taliną lydėjo plukdomą kraną ir sprogo užplaukęs ant minos. Tiesa, pagal kitą versiją, galbūt šį laivą susprogdino vokiečių povandeninis laivas.
Suomijos įlankos dugne šalia šio laivo guli ir „Panevėžys“ (nuskendo 1939 metų lapkričio 13-ąją), „Kretinga“, „Utena“, „Šiauliai“ (nuskandinti vokiečių 1941 metais).
Rastos tik statinaitės
Viena iš didžiausių Lietuvos laivyno tragedijų – sausakrūvio laivo „Linkuva“ žūtis Ramiajame vandenyne – įvyko 2000 metų vasarą ir iki šiol tebėra apgaubta paslapties.
„Linkuva“ buvo pastatyta 1988 metais Japonijoje ir laikoma apynauju laivu. Jos ilgis buvo apie 112 metrų. Lietuvos mastais tai vidutinio dydžio krovininis laivas.
Paskutiniojo „Linkuvos“ reiso tikslas buvo vienas Kanados uostų. Pakeliui, Jungtinėse Valstijose, planuota prisipilti kuro. Ties Meksikos krantais, 350 kilometrų nuo Akapulko uosto, šis laivas pakliuvo į uraganą...
Plaukti per uraganą „Linkuvai“ buvo labai pavojinga, nes ji buvo be krovinio, o tuščią laivą bangos gali apversti greičiau nei pakrautą. Išvis pasaulyje dar nesukurtas laivas, kuris būtų visiškai saugus siaučiant galingam uraganui.
Per uraganą iš „Linkuvos“ gauti trys pranešimai. Pirmajame sakoma, kad vėjo greitis siekia 40–60 metrų per sekundę, laivas pasviręs 30 laipsnių kampu, yra įrangos pažeidimų, susižeidęs bocmanas. Antrajame pranešime konstatuojama, kad pasvirimas viršija 30 laipsnių, sustojęs pagrindinis variklis. Galiausiai paskutiniajame – kad vėjo greitis viršija 60 metrų per sekundę, laivas pasviręs 35–40 laipsnių kampu, o pasukti prieš bangas nepavyksta... SOS signalo įgula nepasiuntė.
Dingusios „Linkuvos“ ieškojo JAV ir Meksikos pakrančių apsaugos laivai, lėktuvai C-130, sraigtasparniai. Ramiajame vandenyne išžvalgę didžiulį beveik 100 kvadratinių jūrmylių plotą gelbėtojai konstatavo, kad į uragano epicentrą patekusi „Linkuva“ nuskendo, o įgula dingo be žinios. Rastos kelios statinaitės su medikamentais, dvi bangų apdaužytos valtys, dar keletas detalių. Laivas ir 18 žmonių įgula žuvo. Visi jie buvo Lietuvos piliečiai, gyveno Klaipėdoje.
2001 metų liepos 17-ąją Magelano sąsiauryje, esančiame Pietų Amerikoje, Čilės teritoriniuose vandenyse, ant seklumos užplaukė Klaipėdos transporto laivyno refrižeratorius „Eridanas“. Šis vidutinio dydžio transportinis laivas plaukė iš Ganos (Afrika) į San Vinsentės (Čilė) uostą paimti šaldytos žuvies krovinio. Visa įgula sėkmingai pasiekė krantą, o laivo buvo atsisakyta, nes nutraukti nuo seklumos ir suremontuoti „Eridaną“ būtų kainavę brangiau nei kainuoja jis pats.
Nuskendo trys lietuviai
O dabar dar sugrįžkime į Baltiją. Rašant apie katastrofas šioje jūroje, negalima nepaminėti „Estonijos“ kelto, nuskendusio 1994 metų rugsėjo 28-ąją. Juo keliavo ir 4 lietuviai. Išsigelbėti pavyko tik vienam – vairuotojui Artūrui Tamašauskui.
Tuo metu, kai „Estonija“ ėmė skęsti, Baltijoje siautė 7 balų galingumo audra – ne tokia stipri, kad būtų kėlusi mirtiną pavojų. Tačiau kilus panikai niekas nesirūpino žmonių gelbėjimu. Praėjus 2 valandoms, tragedijos vietoje jau buvo 6 laivai, bet jie išgelbėjo tik 137 žmones. O net 852 žmonės nuskendo...
Daug komisijų bandė nustatyti kelto nuskendimo priežastis, vis dėlto jos iki galo neaiškios ir šiandien. Dauguma linksta prie to, kad pakeliamoji priekinė dalis atsidarė ir keltą užpylė didžulė masė vandens.
„Estonijos“ tragediją tyrusi vokiečių žurnalistė Juta Rabė savo pastebėjimus sudėjo į knygą. Pagal ją pastatytas filmas „Baltijos audra“. Šiame filme kaltė dėl tragedijos suverčiama Rusijos slaptosioms tarnyboms ir Švedijos vyriausybei, kuri tuo keltu esą gabenusi rusiškus ginklus.
Nuskendo po nelegalaus remonto
Labai mažai kam girdėta nelaimė, įvykusi 1993 metų sausio 14 dieną. Tą dieną nuskendo kitiems mūsų kaimynams – lenkams – priklausantis keltas „Janas Hevelijus“. Astronomo J. Hevelijaus vardu pavadintas laivas buvo pastatytas Norvegijoje 1977 metais.
Tą sausio 14-ąją iš Lenkijos į Švediją keltu plaukė 64 keleiviai ir įgulos nariai. Ketvirtą valandą ryto laivą užgriuvo uraganinis vėjas. Apie valandą įgula kovojo su 6 metrų bangomis. Vis dėlto keltas neatlaikė supimo, apvirto ir nuskendo 27 metrų gylyje. Žuvo 20 įgulos narių ir 35 keleiviai. Tik 9 pavyko išsigelbėti, o 10 kūnai taip ir nebuvo surasti. Aukų artimiesiems buvo išmokėta po 4600 eurų.
Beje, dar 1986 metų rugsėjį šis keltas buvo patyręs didelį gaisrą. Žmonių aukų tada išvengta, o pats laivas smarkiai apdegė. Jo remontas buvo atliktas nelegaliai, apdegusios vietos tik uždažytos. Dėl to keltas pasunkėjo ir tapo nestabilus.
Nuskendęs laivas iki šiol yra jūroje ir yra labai mėgstamas nardytojų.
Slėpė ir sovietai, ir vokiečiai
Na o dabar – apie didžiausią per visą jūrininkystės istoriją katastrofą. 1945 metų sausio 30 dieną išplaukęs iš Gdynės buvo nuskandintas vokiečių laivas „Vilhelmas Gustlofas“. Kartu su juo nuskendo 9343 žmonės, kurių trečdalis buvo vaikai. Tai septynių „Titanikų“ aukų skaičius kartu sudėjus.
Pagal tarptautinę teisę laivo ataka buvo lyg ir teisėta, nes jis plaukė lydimas karo laivo ir vežė daug kariškių. Tačiau šio paskandinimo gėdijosi net patys sovietai ir apie tragediją Baltijoje stengėsi nekalbėti. Plačiausiai šio laivo paskandinimą aprašė vokiečių rašytojas Giunteris Grasas knygoje „Krabo žingsniu“.
1937 metais pastatytas kruizinis laivas 1939 metų rugpjūčio 25-ąją buvo pavadintas Hitlerio tarno ir bendražygio V. Gustlofo vardu ir paverstas lazaretu, vežiojančiu sužeistus karius.
Kai sovietų armija priartėjo prie Gdynės, į jos uostą plūstelėjo tūkstančiai pabėgėlių. Dalis jų sulipo į „Gustlofą“. Jame jau buvo 918 kitų laivų jūreivių, 373 merginų iš pagalbinio bataliono, 162 sužeisti kariai, 173 laivo įgulos nariai. Taigi kartu su jais į laivą prisigrūdo ir 8956 civiliai.
Kai „Vilhelmas Gustlofas“ išplaukė į jūrą, jį pastebėjo grobio ieškantis sovietų povandeninis laivas S-13. Šio kapitonas A. Marinesku nusprendė nuskandinti „fašistinius šunis, užpuolusius ir nusiaubusius tėvynę“. Ant torpedų, kurias A. Marinesku paleido į vokiečių laivą, buvo užrašai „Už Tėvynę“, „Už Staliną“.
Kas vyko laivo viduje, kai į jį pataikė torpedos, sunku nusakyti. „Vilhelmas Gustlofas“ negalėjo duoti net SOS signalo, nes neveikė radijo aparatūra. Apie nelaimę pranešė šalia plaukiantis torpedinis laivas „Liovė“, jo jūrininkai paskui ir traukė iš vandens gyvuosius ir mirusiuosius. Vėliau buvo suskaičiuota, kad nuskendo 9343 žmonės, o 1250 išsigelbėjo.
Tai buvo didžiausia per visą istoriją jūroje įvykusi tragedija. Po karo tiek Maskva, tiek Berlynas šį įvykį neigė.
Tokių katastrofų, kai per karą nukenčia civiliai, Baltijoje būta ir daugiau. Tais pačiais 1945-aisiais, balandžio 16-ąją, sovietai nuskandino vokiečių laivą pavadinimu „Goja“. Daugiau kaip 6000 sužeistų Vermachto karių ir civilių nuskendo per 10 minučių... Laivo nuolaužos netoli Pragaro pusiasalio buvo surastos tik 2003-iaisiais.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
