„Visuotinis šaukimas yra tam, kad turėtume atitinkamą skaičių aktyviojo rezervo karių. Reikia paskaičiuoti, kokią turime reguliarią, kokią turime savanorių kariuomenę ir koks valstybės pajėgumas yra ją išlaikyti. Turime kalbėti apie privalomosios karybos narių skaičių Lietuvoje“, – trečiadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusioje diskusijoje „Kaip karas Ukrainoje keičia Lietuvos saugumo architektūrą?“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Jam antrino ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Jis teigė, kad pagrindinis visuotinio šaukimo principas — piliečių santykis su valstybe.
„Mes norime tą santykį stiprinti. Taip, mes kalbame apie gynybinio pajėgumo stiprinimą, apie Lietuvos kariuomenės plėtrą, personalo įsitraukimą, bet mes negalime su visuotiniu šaukimu prarasti savo (kariuomenės – aut. past.) poveikio – reikia balansą visuomet išlaikyti“ , – kalbėjo jis.
Kad ryšys tarp kariuomenės ir visuomenės yra labai svarbus, pritarė ir Lietuvos kariuomenės vadas. Jo teigimu, to geriausias pavyzdys yra prieš Rusijos agresiją kovojanti Ukrainos visuomenė.
„Nepaisydami lyties ir amžiaus, gyventojai yra pasirengę imti ginklą į rankas ir ginti valstybę. Tai yra gerai, bet tai iš vienos pusės yra ir baimė, ir susitelkimas, ir euforija – viskas vieną dieną praeis, blaiviai pradėsime vertinti tai“, – kalbėjo jis.
Viceministro teigimu, net jei ir ateityje būtų priimtas įstatymas dėl visuotinio šaukimo, sprendimai būtų priimami palaipsniui – valstybei reiktų pasirengti.
„Tuomet nebus tokių klausimų, kurie dabar kyla: kas bus daroma [nelaimės atveju], ar bus duodami ginklai? Mes kalbame, kad gynyba turi būti organizuota. Kuo daugiau visuomenės narių bus įtraukti ir supras būtent ginkluotos gynybos organizavimo principus, tuo mažiau kils klausimų, jei reiks ginklu prisidėti prie valstybės gynybos“, – kalbėjo viceministras.
Visgi čia Lietuvos kariuomenės vadas sukritikavo Ukrainos sprendimą pirmosiomis karo dienomis civiliams išduoti ginklus.
„Aš būsiu labai nepopuliarus kalbėdamas apie tai, bet tai yra griebimasis už šiaudo. Iš tiesų, buvo laiko, ir galėjo padaryti tai (po Krymo aneksijos – aut. past.) tam, kad tie, kurie neturi pasirengimo, neimtų to ginklo į rankas.
Mes turime labai blaiviai viską susidėlioti taip, kad žmonėms nereiktų duoti ginklų, nes tai ir pavojinga, ir mūsų mažai tautai tai būtų nusikaltimas“, – nurodė jis.
Lemia ir kiti veiksniai
Norint įteisinti visuotinį šaukimą, kad piliečiai būtų parengti kokybiškai, pasak V. Rupšio, reikia skirti didesnį finansavimą Lietuvos kariuomenės išlaikymui. Taip pat turėti tinkamą infrastruktūrą, ginkluotę, instruktorius, vadus.
„Mes turime žiūrėti, kad tai neišskaidytų mūsų resursų. 2 proc. ar 2,52 proc. [Bendrojo vidaus produkto šalies gynybos išlaidoms] nėra daug. Pavyzdžiui, Vokietijoje [kariuomenei] skiriami šimtai milijardų eurų, o pas mus – milijardas su puse, nors perki įrangą, amuniciją ne už procentus, o už absoliučią sumą, kurią tu gauni eurais. Už pusantro milijardo mes galime nupirkti tiek, kiek galime nupirkti. Lygiai taip pat pinigai reikalingi ir personalo išlaikymui“, – nurodė V. Rupšys.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas sako pritariantis tik pačiai visuotinio šaukimo idėjai, nes ji atliepia geopolitines realijas ir visuotinės gynybos principą.
„Bet aš visiškai pritariu, kad reikia didelių investicijų į infrastruktūrą, kad net ir jei būtų priimtas toks sprendimas, jis būtų priimtas per tam tikrą laikotarpį. Čia turi būti nacionalinis susitarimas.
Neturi būti taip, kad 2024 m. rinkimuose atėjusi kita valdžia atšauktų. Gali būti kompromisas daugiau pašaukti neįvedant formaliai visuotinio, bet tokį kaip de facto visuotinį šaukimą“, – teigia L. Kasčiūnas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė karą prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų vasario 24 d. rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis.
