NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis tikisi tolesnio Kanados įsitraukimo Afganistane, kur patiriama sunkumų kovojant su maištininkais, pridurdamas, kad kitos Aljanso narės taip pat privalo prisiimti įsipareigojimų naštą.
Tikisi supratingumo
„Aš kalbėjau su premjeru Stephenu Harperiu ir gynybos ministru Peteriu Gordonu Mackay. Mano žinutė kanadiečiams būtų, kad aš nuoširdžiai tikiuosi, jog Kanada, kuri atlieka tikrai labai svarbų darbą vadovaudama Provincijos atkūrimo grupei (PAG) Kandaharo provincijoje, (...) kaip labai svarbi jungtis beveik 40 šalių koalicijoje, pajėgs tęsti šį darbą Afganistane“, - spaudos konferencijoje Vilnikuje ketvirtadienį kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
J. de Hoopas Schefferis kartu pabrėžė, jog kitos Aljanso partnerės turi atkreipti dėmesį į Kanados prašymus sustiprinti karinius pajėgumus Afganistano Pietuose, kur pastaruoju metu aštrėja su Talibano režimu siejamų maištininkų pasipriešinimas.
„Aš manau ir tikiuosi, kad partnerės taip pat sutiks, kad tai yra Aljanso namų darbai, aš manau, kad tai yra dalis ir mano namų darbų“, - sakė NATO vadovas.
Kanados premjeras S.Harperis pirmadienį perspėjo NATO, kad jo šalis kitais metais gali išvesti savo 2,5 tūkst. karių iš Pietų Afganistano, jei Aljansas nesuteiks reikšmingo pastiprinimo. Šalis vadovauja ypač „kovingai“ Kandaharo Provincijos atkūrimo grupei (PAG). Šią provinciją Kanados premjeras pavadino „pagrindiniu Talibano sukilimo centru“.
Vilniuje vykstančiame NATO gynybos ministrų susitikime ieškoma sąjungininkų sutarimo dėl pastaruoju metu išsiskiriančių pozicijų sprendžiant karinio dalyvavimo karštuosiuose taškuose Afganistane klausimą. JAV, taip pat Jungtinė Karalystė, Kanda ragina sąjungininkes papildomai nusiųsti į Afganistaną karių, teigdamos, kad be pastiprinimo NATO vadovaujamos pajėgos gali prarasti pasitikėjimą.
Didžiausia problema – Pietų Afganistanas
Tuo tarpu susitikime Vilniuje dalyvaujantis JAV gynybos sekretorius Robertas M. Gatesas teigia, kad Aljanso misijos Afganistane progresas būtų spartesnis, jei šioje šalyje būtų daugiau karinių pajėgų.
R.M.Gatesas ketvirtadienį žurnalistams teigė, jog Kanadai nusprendus išvesti pajėgas iš Afganistano, NATO misija būtų pristabdyta. Anot gynybos sekretoriaus, Kanados raginimas Pietų Afganistane, kur stiprėja talibų kovotojų pasipriešinimas, dislokuoti dar tūkstantį karių ir perspėjimas, jog priešingu atveju ji gali pasitraukti iš misijos, sulaukė dėmesio.
JAV atstovas pažymėjo, jog yra akivaizdu, kad kai kurioms šalims Afganistane tenka sunkesnė dalia ir jos praranda gyvybes, tuo tarpu yra tokiu, kurių kariai susiduria su mažesniais pavojais.
Susitikime Vilniuje, be kita ko, ieškoma NATO sąjungininkų sutarimo dėl pastaruoju metu išsiskiriančių pozicijų, sprendžiant karinio dalyvavimo karštuosiuose taškuose Afganistane klausimą. JAV praėjusią savaitę paragino kai kurias Aljanso partneres papildomai nusiųsti į Afganistaną karių, teigdamos, kad be pastiprinimo NATO vadovaujamos pajėgos gali prarasti pasitikėjimą. JAV, taip pat Jungtinė Karalystė ir Kanada, ragina daugiau pajėgų dislokuoti Pietų Afganistane, kur stiprėja ginkluotas talibų kovotojų pasipriešinimas.
Vis dėlto R.M.Gatesas sakė nemanąs, kad misija Afganistane yra pavojuje. Ministrų susitikime, anot jo, buvo labiau telkiamasi į tai, kaip patenkinti didesnį karinių pajėgų poreikį, o ne į tai, kaip atkalbėti kai kurias šalis nuo pasitraukimo iš misijos. JAV ministras sakė išgirdęs partnerių pareiškimų, jog yra svarstoma į Afganistaną siųsti daugiau karių arba karinės technikos.
„Ažiotažas perdėtas“
R.M.Gatesas taip pat pabrėžė, kad ažiotažas kilęs dėl jo raginimo kitoms NATO misijoje dalyvaujančioms šalims Afganistane dislokuoti daugiau pajėgų yra perdėtas. Anot jo, laiškai siųsti partneriams buvo ne reikalavimas, o prašymas peržiūrėti galimybę skirti daugiau karinių resursų NATO įsitvirtinimui Afganistane.
"Mes realistiškai žvelgiame į politiką Europoje. Europos vyriausybės supranta Afganistano svarbą, tačiau jos yra koalicinės arba paremtos mažuma ir tiesiog yra nepajėgios atlikti tam tikrų veiksmų. Mes raginame žvelgti į tai kūrybiškai, jei nėra siunčiami kariai, gali būti duodami, pavyzdžiui, sraigtasparniai tiems, kurie jais pasinaudotų", - siūlė R.N.Geitsas.
JAV atstovas sakė nemanąs, jog artimiausioje perspektyvoje amerikiečiai galėtų perimti vadovavimą NATO pajėgoms Pietų Afganistane ir tvirtino esąs patenkintas britų ir kanadiečių vadovavimu.
Paklaustas, ar nemano, jog NATO pastangos kovojant su talibais yra bergždžios, kol jie turi galimybę pereiti Pakistano sieną ir persigrupuoti, R.M.Gatesas sakė, jog ši problema iškilo pastaraisiais mėnesiais, ir rytinis Afganistano kaimynas pats pradeda suvokti, kokias grėsmes jo saugumui tai kelia.
Amerikiečių atstovas taip pat priminė, jo nuomone, kartais pamirštamą civilinę procesų Afganistane pusę.
„Tačiau mums sekasi pakankamai gerai turint omenyje civilinę pusę, kuri kartais lieka nuošalyje. Talibano valdymo metu sveikatos apsauga Afganistane buvo prieinama 8 proc. gyventojų, o dabar kokia nors forma ji pasiekiama 80 proc. gyventojų, Talibanui valdant švietimas buvo prieinamas 1 mln. vaikų, dabar - 7 mln.“, - kalbėjo JAV ministras.
Pietų Afganistane, NATO vadovaujamos misijos operacijose nuo praėjusių metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos Specialiųjų operacijų junginio (SOJ) eskadronas „Aitvaras“. Lietuviai „aitvarai“ per šią ir ankstesnes misijas Afganistane pelnė aukščiausius amerikiečių ir kitų NATO sąjungininkų įvertinimus bei rodomi pavyzdžiu kitų šalių „specams“.
Be to, maždaug pusantro šimto lietuvių karių tarnauja šiaurinės Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, kuriai vadovauja Lietuva.
