Sukrėstų visą pasaulį
Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti?
Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro „Business Monitor International“ politinės rizikos eksperto Yoelo Sano straipsnyje.
Eksperto teigimu, toks didelio masto karas Europoje, net ir nenaudojant branduolinių ginklų, sukrėstų visą pasaulį, rizikuodamas sugriauti visą po Šaltojo karo jame nusistovėjusią tvarką.
Jei NATO nesugebėtų apginti Baltijos šalių arba pralaimėtų Rusijai, tai destabilizuotų Aziją ir Artimuosius Rytus, nes sustiprėtų abejonės dėl Jungtinių Valstijų kaip sąjungininkės patikimumo. O tai savo ruožtu sukeltų dar didesnę geopolitinę sumaištį nei ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.
Labai abejotina, kad Rusija siekia konflikto su Vakarais, todėl bet kokia akcija prieš Baltijos šalis būtų jos klaidingo sprendimo pasekmė, rašoma dienraštyje.
Konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad Rusija vis dažniau blogą (iš tiesų ar tariamą) užsienyje gyvenančių etninių rusų padėtį laiko galimu įsiveržimo į kaimynines valstybes pretekstu.
Etniniai rusai sudaro ketvirtadalį Baltijos šalių gyventojų. Daugeliui tūkstančių jų buvo atsisakyta suteikti pilietybę, dėl to Baltijos šalyse esama didelio susirūpinimo dėl galimos Rusijos karinės intervencijos, pastebi ekspertas.
Kaip gali prasidėti konfliktas?
Galimomis priežastimis Rusijos intervencijai pradėti gali tapti aršūs vietinių nacionalistų ir etninių rusų susirėmimai, įstatymų, bloginančių vietinių rusų padėtį, priėmimas, pasieniečių susišaudymas arba Rusijos ir NATO aviacijos konfrontacija oro erdvėje virš Baltijos jūros, rašo „Financial Times“.
Neaišku, ar galimi Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis būtų pradėti prieš visas tris valstybes ar tik vieną arba dvi iš jų. Eksperto teigimu, iš esmės Rusijos intervencija į Baltijos šalis gali būti vykdoma dviem pagrindiniais būdais.
Pirmasis – tai paslėpti bandymai destabilizuoti padėtį. Kremlius kaltinamas provokuojant neramumus tarp prorusiškų separatistų ir ne rusų tautybės gyventojų Rytų Ukrainoje, profesionalių kariškių ir specialiųjų tarnybų atstovų siuntimu vadovauti prorusiškoms jėgoms, separatistų aprūpinimu ginklais ir jų parengimo organizavimu. Manoma, kad siekiant šių tikslų į konflikto zoną buvo atsiųsti keli tūkstančiai Rusijos karių.
Visai įmanoma, kad Rusija galėtų pabandyti pakartoti panašius veiksmus ir Baltijos šalyse, o po kelių mėnesių, kai prasidėtų ginkluoti susirėmimai, pareikalautų sureguliuoti konfliktą taikos sutartimi, kuri suteiktų etniniams rusams daugiau galimybių sprendžiant Estijos, Latvijos ir Lietuvos vidaus bei užsienio politikos klausimus. Arba ji galėtų dislokuoti nedidelį „taikdarių“ kontingentą tvarkai palaikyti.
Tačiau reikia manyti, kad bet koks Kremliaus bandymas aktyvizuoti etninius rusus Baltijos šalyse būtų susijęs su rimtesniais sunkumais nei Rytų Ukrainoje, nes gyvenimo lygis, valdžios atsakingumas ir valdymo organizavimas Baltijos šalyse yra kur kas aukštesnis, teigiama straipsnyje.
Tai, kad Rusija užgrobė Krymą, netapo rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse mobilizavimo siekiant suartėjimo su Rusija priežastimi.
Antrasis būdas – veržli okupacija, rašo „Financial Times“. Vienas iš galimų variantų – Baltijos šalių užėmimas per greitą Rusijos kariuomenės operaciją. Ji galima atsižvelgus į nedideles šių valstybių karines pajėgas.
Tačiau staigus užgrobimas mažai tikėtinas, nes Rusijai tektų karštligiškai ieškoti tokių savo veiksmų pateisinimo, mano ekspertas.
Švelnesnis tokio scenarijaus variantas būtų Rusijos kariuomenės permetimas į Estijos ir Latvijos teritorijas, esančias arčiau sienos su Rusija, kuriose gyvena nemaža etninių rusų dalis. Arba svarbiausių infrastruktūros objektų – jūrų ir oro uostų, geležinkelio mazgų – užėmimas.
Kaip reaguotų Vakarai?
Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis Jungtinėms Valstijoms ir Europos šalims taptų pačia rimčiausia užsienio politikos krize per kelis pastaruosius dešimtmečius, nes šias valstybes jos privalo ginti kaip NATO aljanso nares.
Tiesa, visai tikėtina, kad ne visi ir ne iš karto suvoks slaptus Rusijos veiksmus siekiant destabilizuoti situaciją Baltijos šalyse kaip „ginkluotą užpuolimą“, po kurio, remiantis 5-uoju NATO sutarties straipsniu, privaloma pradėti kolektyvinę bloko narės gynybą.
Be to, šiame straipsnyje pavartota frazė „imsis veiksmų, kuriuos laikys būtinais“ negarantuoja atsako panaudojant ginkluotąsias pajėgas, rašo „Financial Times“.
Taigi, gali būti, kad NATO strateginė vadovybė iš pradžių imtųsi sankcijų ir diplomatinių veiksmų. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad dauguma NATO narių supranta 5 NATO sutarties straipsnį kaip visiškos garantijos suteikimą, bet koks aljanso atsisakymas vykdyti savo įsipareigojimus ir imtis veiksmų, kurių iš jo tikimasi, gerokai pakirstų pasitikėjimą juo.
Eksperto teigimu, vertinant iš NATO pozicijų, būtų kur kas tikslingiau dislokuoti Baltijos šalyse savo pajėgas pasirodžius vos pirmiesiems etninės destabilizacijos požymiams ir užkirsti kelią Rusijos bandymams eskaluoti kokius nors neramumus ar savo kariuomenės įvedimą.
Nors Rusijos įsiveržimas į Baltijos šalis taptų aiškiu agresijos aktu, būtų galima daryti prielaidą, kad kariniai veiksmai daugelyje Vakarų šalių sukeltų rimtą pasipriešinimą dėl abipusio branduolinių ginklų panaudojimo pavojaus arba bent jau dėl didelio masto nebranduolinio karo grėsmės, teigiama straipsnyje.
Taigi, NATO ko gero prisieitų telkti „Geros valios koaliciją“, kurioje privalėtų dalyvauti ir JAV, nepaisant amerikiečių kariuomenės nuovargio mūšiuose Afganistane ir Irake.
Kaip vyktų toks karas?
Manytina, kad įtakingiausios NATO narės galų gale pradėtų karinius veiksmus, kad užkirstų kelią Rusijos karinei agresijai Baltijos šalyse, teigiama dienraštyje.
Tačiau pats svarbiausias klausimas – ar pavyktų Rusijai ir NATO apsiriboti veiksmais Baltijos valstybių teritorijoje. Gali būti, kad Rusija atakuotų Lenkiją arba užimtų Švedijai priklausančią Gotlando salą Baltijos jūroje, o NATO galbūt smogtų taikiniams Rusijos teritorijoje.
Pavojingiausias būtų branduolinių ginklų panaudojimas, teigia ekspertas. Suprantama, niekas nežino, koks galėtų būti pretekstas, tačiau bet kuriuo atveju karinės operacijos būtų vykdomos pasitelkus taktinius, o ne strateginius branduolinius ginklus, kurie skirti ištisiems miestams naikinti. Ir net jeigu būtų naudojami „tik“ taktiniai branduoliniai ginklai, tai sukeltų visuotinę paniką visame šiaurės pusrutulyje didėjant susirūpinimui dėl galimos konflikto eskalacijos ir apsikeitimo strateginių branduolinių ginklų smūgiais.
Karinis Rusijos ir Vakarų konfliktas sukrėstų pasaulio ekonomiką. Abipusių sankcijų įvedimas, o taip pat susisiekimo oro ir jūra nutraukimas Šiaurės Europoje padarytų milžinišką žalą pasaulinei prekybai. Staigiai pašoktų naftos kainos baiminantis, kad jos tiekimas iš Rusijos gali būti atšauktas arba nutrauktas, svarstoma straipsnyje.
Europos ekonomikai būtų padaryta nemaža žala, jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą, ypač jei tai įvyktų žiemą. Tačiau Rusijos energijos šaltinių tiekimo Europai apimčių sumažinimas smarkiai atsilieptų įplaukoms į jos pačios biudžetą.
Kas būtų po karo?
Atsakymas priklausytų nuo dviejų galimų karinio konflikto pabaigos variantų, rašoma „The Financial Times“. Taigi, kas būtų, jei laimėtų Rusija? Jos pergalė prieš stipriausią pasaulyje karinį aljansą pastūmėtų kai kurias Rytų Europos šalis, priklausančias Europos Sąjungai, bandyti pasiekti vienokį ar kitokį susitarimą su Rusija.
Tuo tarpu Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Uzbekistanas greičiausiai sutiktų su Kremliaus dominavimu Eurazijoje. Pergalę pasiekusi Maskva tokiu atveju galėtų daryti spaudimą JAV ir ES, kad Europa būtų formaliai padalinta į dvi konkuruojančias įtakos sferas.
Pasak dienraščio, Europai tektų susitaikyti su nauju ilgalaikiu šaltuoju karu, nors jis ir netaptų globalus, nes nuo 9-ojo XX a. dešimtmečio Europos ekonomikos reikšmė gerokai sumažėjo.
Be to, naujoji priešprieša neturėtų ideologinio pagrindo. Baltijos šalių kontrolę susigrąžinusios Rusijos prezidentas mėgautųsi pasiekta pergale, šalį užlietų nauja patriotizmo banga, bet valstybės ekonomiką sugriautų didelio masto Vakarų ekonominės sankcijos.
Smarkiai didėjančių ekonominių problemų fone Rusijos prezidentas galėtų pradėti naują oficialaus autoritarizmo politinį kursą.
Kitose pasaulio dalyse kolektyvinio saugumo sutarčių nepatikimumas paskatintų Japoniją ir Pietų Korėją didinti savo karinę galią, kad pajėgtų apsiginti nuo Kinijos ir Šiaurės Korėjos. Labai tikėtina, kad šios valstybės apsirūpintų branduoliniais ginklais.
Panaši situacija susiklostytų ir Artimuosiuose Rytuose, nes Saudo Arabija ir jos kaimynės baiminasi Irano branduolinės programos.
O jeigu laimėtų NATO? Tokiu atveju, rašoma „Financial Times“, aljansas pademonstruotų savo nepajudinamą tvirtumą Europoje nepaisant daugelį metų mažintų išlaidų gynybai. JAV ryžtingai leistų suprasti, kad rems savo sąjungininkus, net jei dėl to tektų konfliktuoti su branduoline valstybe.
Rusijos pralaimėjimas gerokai diskredituotų šios šalies vadovybę, kuri būtų apkaltinta neatsakingumu ir nekompetencija.
Labai tikėtina, kad šalies prezidento lauktų Argentinos karinio diktatoriaus Leopoldo Galtierio, kuris 1982 m. buvo nušalintas nuo pareigų tepraėjus vos kelioms dienoms po pralaimėjimo Didžiajai Britanijai, su kuria Argentina kariavo dėl Folklando salų.
Dar po metų Argentinoje žlugo ir karinis režimas, o po naujų rinkimų šalyje buvo atkurta demokratija. Nors ir pralaimėjusi, Rusija ir toliau liktų pernelyg galinga valstybe, kad paklustų Vakarams, bet nauji jos lyderiai galėtų pasistengti rasti mažesnės konfrontacijos kelią tikėdamiesi, kad galimas santykių su JAV ir ES normalizavimas galėtų tapti Rusijos ekonominio atgimimo sąlyga, teigiama straipsnyje.
