Vis kitas vadovas, užimantis direktoriaus kėdę sulig naująja valdančiąja dauguma, – neretai kas ketverius metus pasikartojantis scenarijus valstybinėse įmonės, viešosiose įstaigose, vyriausybės agentūrose.
Pokyčių laukia ir verslo organizacijos, dar rinkimų priešaušriu teikusios pasiūlymų politinėms partijoms, o ekspertai tvirtina, kad pavaldžių direktorių rokiruočių neatsisakys ir 16-oji vyriausybė, tačiau jos gali išeiti ir į naudą.
Konkursą Kauno oro uosto generalinio direktoriaus vietai užimti spalį baigė Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija žvalgėsi VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovo, Finansų ministerija dar rugsėjį paskelbė konkursą įmonės „Investicijų ir indėlių draudimas“ direktoriaus pareigoms eiti. Tokia naujų vadovų paieška nebūtinai susijusi su politiniais pokyčiais.
Politologas Alvidas Lukošaitis pripažįsta, kad Lietuvoje yra įprotis su nauja politine valdžia keistis ir valstybės valdomų įmonių vadovams. Jis sako, kad greičiausiai ir naujoji vyriausybė tokios praktikos neatsisakys.
„Tai neigiama praktika, ji turi dvi puses: didžioji problema yra vadinamoji politizacija, – sako politologas Alvidas Lukošaitis. – Yra tendencija, liga, kad po rinkimų politizuojamos valstybės įmonės, tarnybos, kuriose politikos yra nedaug. Tokių struktūrų politizavimas glaudžiai susijęs su neigiamais dalykais – patronažu ir visais kitais keiksmažodžiais. Kita vertus, mūsų sistema tokia, kad rinkimai gali sujudinti užsistovėjusius vandenis, todėl būna ir naudos, tačiau reikia blaivaus proto, ne aklo partiškumo – svarbu, kaip atrodo įmonių rodikliai, ar tų įmonių vadovai – tik lojalūs statytiniai, ar sugeba tvarkytis rinkos sąlygomis.“
Į naujos vyriausybės vadovo portfelį pretenduojantis Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius žada, kad besikeičiantiems vadovams ir tarnautojams bus keliami aukšti reikalavimai atsiribojant nuo asmeninių interesų, vertinant tik gebėjimus.
„Pokyčiai turi būti naudingi valstybei – bus reikalaujama strateginių planų, aiškiai nubrėžtų veiksmų per tam tikrą laikotarpį, kuriais bus siekiama rezultatų, – sako A. Butkevičius. – Atsakomybė bus taikoma ne tik vadovams, bet ir tarnautojams, kad būtų aišku, ką kiekvienas veikia, už ką yra atsakingas ir kokią naudą valstybei duoda. Jie atsako už tam tikrą sritį, ne tik parašą per dvejus metus padeda, turi būti numatyti tikslai per tam tikrą laiką, priemonės.“
Paskelbė depolitizaciją
Liudo Jurkonio, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktoranto, teigimu, buvusi vyriausybė pradėjo įmonių ir įstaigų depolitizavimo reformą – senieji vadai liko postuose arba valdyboje, atsirado nepriklausomų profesionalų. Anot jo, kad būtų pasiekti įmonių ekonominės naudos rodikliai, reikia tęsti pradėtą reformą – kitaip 15-osios vyriausybės įdirbis esą nueis perniek.
L. Jurkonis tvirtina, kad politizacijos tendencija, kai valstybės valdomoje įmonėje yra politinių partijų atstovų, ryškesnė savivaldybėse.
„Valstybės valdomos įmonės kviečiasi nepriklausomų narių, o profesionalai suteikia postūmį įmonių ekonominiams veiklos rodikliams, – aiškina L. Jurkonis. – Galima išskirti energetikos sektorių: jis pirmasis įtraukė nepriklausomų specialistų, todėl santykiniai veiklos rodikliai vertinant pažangą ir efektyvumą pašalinus šalies ekonomikos kaitą yra geresni, palyginti su kitomis įmonėmis.“
Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis įsitikinęs, kad normaliu atveju vien dėl politinės valdžios pasikeitimo neturėtų keistis valstybės įmonių, jos kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių ar viešųjų įstaigų vadovybė.
„Geroji praktika yra tokia, kad valstybė ir jos vardu dažniausiai atitinkami ministrai šias įmones ir įstaigas valdo nustatydama joms, kartu ir jų vadovams, aiškius veiklos tikslus ir uždavinius, o paskui kontroliuoja jų įgyvendinimą, – aiškino H. Brožaitis. – Tai sukuria visuomenei ir verslui reikalingą skaidrumą bei aiškumą, leidžia aiškiau suvokti, ko tikimasi iš konkrečios įmonės ar įstaigos.“
Anot jo, geriausiu atveju patys vadovai gali aktyviau veikti ir siekti laukiamų savo vadovaujamų organizacijų rezultatų.
„Lietuvoje pastaraisiais metais ši praktika gana nuosekliai įgyvendinama, – komentuoja H. Brožaitis. – Kartu vis dar išlieka nemažai ministerijų kompetencijos srityse veikiančių įstaigų ir įmonių, kurių veiklos tikslų nustatymas ir priežiūra išlieka tobulintini. Būtų svarbu, kad ateinančios vyriausybės ministrai aktyviai tęstų šį darbą, nes tai yra viena esminių prielaidų tikėtis efektyvesnės ir visuomenei bei verslui naudingesnės šių įmonių ir įstaigų veiklos.“
Nauda ir atsakomybė
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Robertas Dargis nesiima prognozuoti, kokios valstybės įmonės ir įstaigos sulauks naujų vadų, tačiau pritaria, kad valstybės įmonių vadovybės kaita turėtų vykti ir šįkart. Tačiau įmonės turi siekti naudos: jų rezultatus reikia maksimizuoti, todėl verta atsisakyti partinės priklausomybės ir paisyti piliečių interesų.
„Bijau, kad tradiciškai keisis, – teigia R. Dargis. – Tiesą sakant, nemanau, kad tai gerai. Profesionalus įmonių valdymas daro tiesioginę įtaką jų rezultatams. Labai gera iniciatyva atėjo iš Danijos: įmonių, korporacijų valdymo principus taikyti ir valstybės valdomoms įmonėms, susieti vadovų efektyvumą su veiklos rezultatais. Manau, reikėtų keisti pasenusį požiūrį – vadovus kaitalioti su nauja koalicija.“
Verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidento Valdo Sutkaus teigimu, tikėtina, kad būsimos ministerijos peržvelgs pavaldžių institucijų vadovus.
„Atėjusi nauja valdžia linkusi peržiūrėti veiklos planus, kryptis, kurias vykdo pavaldžios institucijos, su tuo susijęs ir vadovų klausimas, – sako V. Sutkus. – Jei ministerijoms pavaldžios įmonės įgyvendina politiką, o jos vadovų požiūriai nesutampa su naujos vadovybės vykdoma politika, būna ir taip, kad vadovybė turi pasitraukti. Per 20 nepriklausomybės metų tokių pavyzdžių nemažai. Taigi, matyt, bus peržiūrimi vadovai, kiek jie atitinka naujas politines partijas.“
Faktai: Valstybinės įmonės
Lietuvoje yra 145 valstybės valdomos įmonės, 55 iš jų – akcinės bendrovės
8 energetikos sektoriaus įmonių pardavimo pajamos pirmąjį 2012 metų pusmetį sudarė 44,7 proc. viso portfelio pardavimo pajamų
2011 metų pradžioje energetikos įmonių valdybose buvo 14 nepriklausomų narių
Pirmąjį pusmetį valstybės valdomų įmonių pelnas sumažėjo 32 proc. – iki 186 mln. litų, kai 2011 m. pirmąjį pusmetį siekė 269 mln. litų
2012 metais įkurtas Valdymo koordinavimo centras perėmė Ūkio ministerijos funkciją – stebėti įmonių veiklos efektyvumo rodiklius
Valstybės tarnybos departamento registro duomenimis, yra 825 politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės, iš jų 417 – Seimo narių padėjėjai, 89 dirba ministerijose, 227 – savivaldybių institucijose, 19 – ministro pirmininko tarnyboje, įstaigose, atskaitingose Vyriausybei.
Gabija Sabaliauskaitė
