Tai citata iš portalo balsas.lt redakciją pasiekusio dokumentų pluošto apie atliekų verslo užkulisius. Maždaug tuo pačiu metu kitas dokumentų pluoštas apie milžiniškus pelnus nešantį galimai neteisėtą „šiukšlininkų“ verslą pasiekė ir Seimą bei Aplinkos ministeriją.
Žaidėjai skirtingi – tikslas vienas
Kai kurių įmonių pavadinimai abiejuose dokumentuose kartojasi, kai kurie ne, tačiau akivaizdu viena – plieskiasi, o gal jau ir įsiplieskė atliekų tvarkytojų karas: kažkas iš kažko nori atsiriekti didesnę rinkos dalį, garantuosiančią ir gerokai storesnį pinigų kapšą, o kiti skuba ieškoti teisybės.
Bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mat skunde, kurį gavo Seimas ir ministerija, teigiama, kad VšĮ „Egio“ ir asociacija GIA („Gamintojų ir importuotojų asociacija“ – red. past.) pažeidė mūsų šalies Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų atliekų tvarkymo organizavimą nustatančių teisės aktų reikalavimus bei prašoma panaikinti licenciją, suteikiančią teisę organizuoti atliekų tvarkymą.
Kodėl? Todėl, kad licencija gali būti suteikta neteisėtai, o įmonė – fiktyvi. Štai tik keletas teiginių iš Seimą pasiekusių dokumentų pluošto.
„...du iš 5 VšĮ Egio“ steigėjų ir dalininkų nėra jai pavedę tvarkyti savo atliekų“, taigi, teigia skundo autoriai, negali būti laikomi nei jos nariai, nei tokiais ūkio subjektas, kurie nepriklauso atliekų tvarkymo organizacijai, tačiau turi sudarę sutartis dėl jų į rinką pateikiamų atliekų tvarkymo.
„Dar skandalingesnė padėtis yra organizacijoje GIA, kurios 3 iš 5 narių (vadinasi, didžioji dauguma) nėra gamintojai ar importuotojai arba nėra pavedę organizacijai tvarkyti savo atliekų. (...) Taigi, tris atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinti organizacija iš esmės negali atstovauti gamintojų ar importuotojų, nes tokių šioje organizacijoje beveik nėra“, rašoma skunde. O toliau priduriama, kad pati GIA „laikytina fiktyvia, o jos valdomos atliekų tvarkymo organizavimo licencijos – įgytos apgaule naudojantis Aplinkos ministerijos valdininkų „globa arba jų kompetencijos stoka“.
Toliau pateikiami ir kiti duomenys, kurie užkliuvo skundo autoriams: tas pats organizacijų registracijos adresas; tie patys darbuotojai, teikiantys bendradarbiavimo pasiūlymus abiejų organizacijų vardu. „Egio“ esą imituoja veiklą, nes organizacijoje dirba vos vienas asmuo – direktorius, pernai gavęs minimalų atlyginimą už minimalų valandų skaičių. Apeliuojama ir į tai, kad abiejų organizacijų steigėjai ar dalininkai – tie patys fiziniai ir juridiniai asmenys.
Dar vienas argumentas, kurį pateikia skundo autoriai – pagal mūsų šalies įstatymus atliekų tvarkymo organizavimas pagal kategorijas turi būti išskaidytas, konkurencingas, o atskiros organizacijos negali būti susijusios viena su kita. Todėl, daro prielaidą skundo autoriai, 4 atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turėjusi GIA, siekdama išlaikyti savo išskirtinę padėtį pasikeitus įstatymams ir įsteigė „Egio“.
Skunde nurodoma ir tai, kad VšĮ „Egio“, ir GIA vadovauja tas pats direktorius – buvęs aplinkosaugininkas Alfredas Skinulis (skunde primenama, kad 2011 metais, nusprendė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija, jis buvo pažeidęs viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą – red. past.).
Skunde teigiama, kad tai ir kai kurie kiti pažeidimai gali būti pakankamas pagrindas panaikinti įmonei ir asociacijai suteiktas atliekų tvarkymo licenciją. Tačiau analizuoti įstatymo subtilybes ir ieškoti jame spragų palikime teisininkams ir pažvelkime į kitą dokumentų pluoštą.
Dokumentuose, kurie pasiekė portalo balsas.lt redakciją, rašoma, kad per kelerius metus Lietuvos aplinkosaugoje susiformavo nerimą keliančios tendencijos, kai valdininkai, prižiūrintys šią rinką, ėmė naudotis užimama padėtimi bei savo galiomis ir daryti šiam verslui neleistiną įtaką – per statytinius ėmė kurti verslo įmones, kurioms dėl jų turimos įtakos suteikiamas konkurencinis pranašumas.
Beje, į akis krinta tai, kad viena pavardė ir organizacija minima ir dokumentuose, kurie pasiekė Seimą, ir portalo balsas.lt redakciją.
„UAB „Atliekų tvarkymo centrą“ (ATC) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros vadovas A. Skinulis įkuria dar dirbdamas valstybės tarnyboje (formaliai 46 proc. ATC atitenka jo antros kartos pusseserei, kuri gyvena Austrijoje, dirba finansinėje institucijoje ir neturi nieko bendra su atliekų tvarkymu). ATC įkuria GIA“, – rašoma čia. Nurodoma, kad Vilniaus RAAD jis dirbo iki 2010 metų pabaigos, o jau 2011 metų birželį tapo GIA vadovu.
Viena vertus, pusmetis – tikriausiai pakankamas laiko tarpas tokioms permainoms. Kita vertus, portalo redakciją pasiekusiame pluošte teigiama, kad didžiausią GIA konkurentę – elektronikos gamintojus ir importuotojus jungiančią asociaciją EEPA ir didžiuosius jos narius 2010-2012 metais nuolat tikrino Vilniaus RAAD, o kai kada (koks sutapimas? – red. past.) net asmeniškai tie darbuotojai, kurie vėliau tapo GIA valdybos nariais.
Pastarajai asociacijai dėl pažeidimų kelis kartus skirtos maksimalios 50 tūkst. litų baudos, tačiau EEPA dėl to kreipdavosi į teismą ir laimėdavo. Tiesa, ne visi teismai yra pasibaigę. Tačiau kaip jau minėjome, kovo pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras, narpliojantis stambaus masto sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo bylą, susidomėjo ne EEPA, o GIA, kurios veikloje tas pats Vilniaus RAAD pažeidimų esą nerasdavo. Žiniasklaidos duomenimis, kratos buvo atliktos tiek GIA, tiek su ja susijusioje bendrovėje „Atliekų tvarkymo centras“.
Konkurencinėje kovoje – ir Seimas, ir ministerija?
Dėl skundo, kuris pasiekė Seimą, ir kuriame teigiama, kad įmonei„Egio“ ir asociacijai GIA licencijos gali būti išduotos neteisėtai, prieš kelias dienas į posėdį buvo susirinkusi parlamento Antikorupcijos komisija. Jos nariai posėdyje neslėpė manantys, šiame versle yra nemažai nešvarių dalykų, o komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius Aplinkos ministerijos atstovės tiesiai paklausė, ar ji ar kiti darbuotojai nėra patyrę spaudimo dėl licencijų išdavimo. Tačiau tiesaus atsakymo neišgirdo.
„Dėl spaudimo – tiesioginio nesu patyrusi“, – sakė šios ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė. Ji sakė nežinanti, kodėl kai kurie atsakingi pareigūnai pasitraukė iš ministerijos, ir negalinti vieno ar kito asmens išėjimo sieti su verslo interesais. „Asmenis (išėjusius iš darbo ministerijoje ar jai pavaldžiose įstaigose – red. past.) žinau, bet išėjimo priežasčių negalėčiau komentuoti“, – sakė ji. V. Karosienė pridūrė, kad pasikeitus įstatymams įmonės negali turėti kelių licencijų organizuoti atliekų tvarkymą, tačiau informacijos apie galimai fiktyviai išduotas licencijas neturinti.
Parlamentai posėdyje suabejojo, ar kreipimosi autoriai neturi kokių nors išskaičiavimų – esą nustatyti, kas yra skundo autoriai ir su jais susisiekti nepavyksta: nors skundas pasirašytas, nenurodyti nei adresai, nei kontaktiniai duomenys. Todėl esą gali būti, kad vyksta kažkokia užkulisinė konkurencinė kova.
„Ar tas raštas nebus įrankis pasiųsti parlamentą į konkurencinę kovą?“, – posėdyje svarstė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, o Rimantas Dagys, kreipdamasis į Aplinkos ministerijos atstovę sakė neatmetantis, kad į konkurencinę kovą įtraukta ir ministerija.
„Nesinorėtų būti kieno nors įrankiu“, – aiškino R. Dagys. Anot jo, licencijavimo tvarkos pakeitimas galėjo paskatinti atliekų tvarkymo verslo žaidėjus pergrupuoti jėgas, ir vienas esminių klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti, ar pataisų rengėjai patys nedalyvauja šiame versle.
Paklaustas, kas jo nuomone, vyksta, Antikorupcijos komisijos darbo grupės skundui tirti vadovas Antanas Nesteckis po posėdžio žurnalistams aiškino, kad tai susiję su kova dėl įtakos ir svarbiau išsiaiškinti ne tai, ar kuri nors konkreti įmonė pažeidžia įstatymus, o tai, kokios priežastys leidžia konkurencinėje kovoje žaisti nešvarius žaidimus ir užkirsti jiems kelią.
„Dabartinės licencijavimo nuostatos gali suponuoti įtakų perskirstymą iš naujo. (...) Manau, kad vyksta kova tarp konkurentų. O Seimo Antikorupcijos komisijos priedermė (pasirūpinti), kad nebūtų pažeistos įstatymo normos, ir kad pakuočių mokestis būtų sumokamas, o ne pateisinamas dokumentais“, – sakė jis. A. Nesteckis pridūrė, kad bus laukiama ministerijos sudarytos komisijos išvadų, Specialiųjų tyrimų tarnybos bus prašoma ištirti, ar naujoje licencijų išdavimo tvarkoje nėra korupcijos požymių.
„O vėliau žiūrėsime, kam pagal naują tvarką galėjo būti išduotos licencijos, o kam negalėjo“, – sakė A. Nesteckis. Tačiau jis sakė, kad skundo nereikėtų sieti su Kriminalinės policijos biuro atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl asociacijos GIA („Gamintojų ir importuotojų asociacija“ – red. past.), kuri, kaip įtariama atliekas galėjo tvarkyti ne taip, kaip derėtų ir išrašydavo fiktyvias pažymas.
Apie tai, kas iš tikrųjų vyksta šiukšlininkų versle ir kaip būtų galima pažaboti jų apetitus, skaitykite II-oje straipsnio dalyje.
