Daugiausiai gyventojų per parą pasiekia TV – 86 proc., toliau radijas ir internetas – 59 proc., o spauda – 34 proc. Visomis šiomis medijomis prieinamas ir žiniasklaidos turinys. Tad smalsu, ar įmanoma, vis labiau globalėjančioje Lietuvoje, užsienio žiniasklaidos gigantai gali užgožti lietuviškas visuomenės informavimo priemones.
Neturi šansų
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad iš esmės žiniasklaidos vartotojas iš Lietuvos užsienio turinio neskaito. „Užsienio žiniasklaida, kuri nekalba lietuviškai yra gerai. Tai kol kas neturi šansų lietuviškos nugalėti. Įvairūs tyrimai ir praktika rodo, kad didesnė dalis auditorijos Lietuvoje užsienio kalbų nelabai moka. Tai čia ir juokais ir rimtai tai sakau, kad lietuviams kita kalba išskyrus galbūt muzika, vartoti kokį nors žiniasklaidos turinį, tuo labiau žinias, yra labai keblu", - sako žurnalistų sąjungos pirmininkas.
"CNN ir BBC kanalų žiūrimumo tyrimai rodo, kad ne ant rankų pirštų galima tuos vartotojus suskaičiuoti, bet tūkstančiais apsiriboja žmonės, kurie užsienio žiniasklaidą vartoja. Aš manau, kad net ir nacionalinėje mūsų žiniasklaidoje yra savotiškai lietuviškai lokali. Ir kalbiškai mes esame apriboti. Tai niekas labai stipriai įsibrauti ir negali", - prognozuoja Dainius Radzevičius.
Nesame pasaulio dalis
Tačiau ne visi žiniasklaidos vartotojai Lietuvoje yra ribojami kalbos mokėjimo, tačiau tokio vartojimo neužtenka, kad užsienio žiniasklaidos atstovai sugebėtų nugalėti lietuviškuosius. "Aišku naujai, jaunai kartai, kurios Lietuvoje nėra labai daug, tampa vis labiau globalaus pasaulio dalimi, ten jaučia save. Tai lietuviškai žiniasklaidai gal labiau reikia bijoti ne žiniasklaidos vakarų, bet labiau socialinių platformų, laiko praleidimo platformų ir paslaugų. Čia yra didžiausias iššūkis, kad pramogos labiau domina, nei žinios ir negu žurnalistika", - sako D. Radzevičius
O ir paskutiniai atvejai rodo, kad pasaulinės žiniasklaidos magnatai ir milžinai neturi interesų sieti savo ateitį su Lietuva, sako D. Radzevičius. „Aš žinau žmonių, kurie lietuviškos žiniasklaidos beveik nevartoja, bet jie yra labiau išimtis, negu kažkokia tendencija. O antras momentas itin svarbus, tai be mūsų kaimynų iš rytų, nei viena didelė korporacija iš vakarų nėra labai rimtai užsiėmusi Lietuva, nes tai gana maža rinka. Tai tikrai BBC tokių ambicijų neturi. Netgi priešingai, dar visai neseniai, prieš porą metų, visi skaitmeninės televizijos žiūrovai galėjom BBC žiūrėti už dyką, bet dabar jau jie užsikodavo. Tai čia yra panašu, kad kol kas bent jau tokių ambicijų nėra", - sako žurnalistas.
Tačiau žurnalisto nuomone, tai nėra vien tik neigiamas dalykas. "Kol kas esam maži, gal čia irgi išsigelbėjimas. Mane asmeniškai faktas, kad mūsų žiniasklaida yra orientuota į vietos problemas, tai daug kas mato minusų, kad mes nesam pasaulio dalis didelė. Bet aš matau ir labai daug pliusų. Nes jeigu mes sau patys neskirsim dėmesio, tai pasižiūrėjus, daugelis pasaulio žiniasklaidos priemonių kiek skiria dėmesio Lietuvai. Tai vyksta taip retai ir dar tokiais keistais klausimais, kad mes patys nesuprastume, kas Lietuvoje vyksta", - juokiasi žurnalistas.
Nesidomi politika
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos santykių instituto daktaras Nerijus Maliukevičius sako, kad užsienio žiniasklaidos vartojimą Lietuvoje riboja kalbinės, technologinės ir finansinės priežastys.
„Visų pirma klausimą reikėtų pasitikslinti, kokiu tikslu užsienio žiniasklaida yra vartojama Lietuvoje. Nes jei klaustume visų pirmą apie pramoginę žiniasklaidą, tai būtų viena. Jei klaustume apie naujienas, tuo labiau politines, tai jau būtų kitokia situacija. Tai svarbus aspektas, nes visų pirma, tai remiasi kalbinių kompetencijų klausimu. Jei auditorija moka tik vieną kalbą, jei konkrečiai rusakalbių auditorija, tada aišku, ką pasirinks. Jei rusų kalbos nemoka, kaip didžioji dalis jaunimo, tai tada vakarietiškos preferencijos ir dėmesys žiniasklaidai anglų kalba. Jeigu daugiakalbė, tai gali turbūt vartoti ir tą ir tą. Ir dar kitas dalykas yra galimybės, tai irgi labai svarbu. Turiu omenyje ir technologines ir finansines", - sako politologas.
Pradėjus kalbėti apie įprasto lietuvio žiniasklaidos vartojimą, Nerijus Maliukevičius sako, kad visų pirma reikia suprasti, kad tipinis vartotojas nesidomi politika. Naujienas šia tema jie gauna iš antrinių šaltinių. „Nesvarbu, kokia kalba vartotojas skaito, visų pirma jis mažai domisi politinėmis naujienomis. Dauguma politines naujienas susižino iš tokių atsitiktinių antrinių šaltinių. Dažniausiai patenka per socialinius tinklus, kaip papildomi vaizdo intarpai. O šiaip, jeigu bendrai šnekėti, tos tradicinės didžiosios priemonės, kurios yra ir internete, tai yra vartojamos, kai yra bandoma susižinoti naujienas. Tai ir tie tradiciniai Vakarų žiniasklaidos portalai, kaip BBC - tie vadinami žiniasklaidos prekės ženklas. Ir be viso to, visiškai nauji fenomenai, nauji interneto projektai, kuriuose yra supaprastinti naujienų pateikimo portalai kaip Buzzfeed", - sako pašnekovas.
Domisi lokaliomis naujienomis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos santykių instituto daktaras Nerijus Maliukevičius sako, kad visų pirma tipinis vartotojas nevartoja daug užsienio žiniasklaidos. „Aišku, vartotojas apklausos rodo, kad vartoja visų pirma skaito lietuvišką, vietinę žiniasklaidą. Nėra tipinis vartotojas, kuris vartoja daug užsienio žiniasklaidos. Nėra tipinis, kuris domisi politinėmis naujienomis. Taip kad viskas Lietuvoje atrodo gana lokalu. Ir net kai buvo vykdomos apklausos, jaunimo žiniasklaidos vartojimo preferencijų, tai netgi ir rusakalbis jaunimas deklaruoja, kad koncentruojasi ir skaito lietuvišką žiniasklaidą", - sako N. Maliukevičius.
Apibendrindamas žiniasklaidos vartotoją, N. Maliukevičius sako, kad socialiniai tinklai tampa naujienų filtru. „Tipinis žiniasklaidos vartotojas yra orientuotas į lokalius žiniasklaidos projektus, lietuvių kalba. Orientuojasi pirma į pramoginę žiniasklaidą. Ir socialiniuose tinkluose, ar šiaip internete ieško pramogų ir tik per šitą filtrą jie gauna politines naujienas ir kažkokias žinias", - sako pašnekovas.
