Pirmojoje vietoje Italija, paskui Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir galiausiai penketuką užbaigia Jungtinė Karalystė. Toliau rikiuojasi Olandija, Švedija, Suomija, Danija, Rumunija, Lietuva ir Lenkija. Taip, Lietuva irgi atsidūrė šiame sąraše.
Didžiausia problema integruotis Lietuvoje pabėgėliai įvardija sunkumus ieškant būsto ir darbo, o lietuviai labiausiai baiminasi per didelių išlaidų jų integravimui, terorizmo ir nusikalstamumo grėsmių.
Tai parodė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro bei tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Joje dėl migracijos problemų apklausta keliolika prieglobsčio prašytojų ir tūkstantis Lietuvos gyventojų.
„Žmonės nėra beraščiai, jie turi specialybes, juos būtų galima panaudoti. Bet didelė problema, su kuria jie susiduria, yra kalba“, - žurnalistams sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Pabėgėliai lietuvių akyse - teroristai ir nusikaltėliai
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas teigia, kad buvo atliekama pabėgėlių kokybinė apklausa, kuria nesiekta apklausti kuo daugiau asmenų. Šių metų spalį vykdytoje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1000 respondentų. Ji parodė, kad vis dar gajus įsitikinimas, jog į šalį perkeliam migrantai ne bėga nuo karo, o tik siekia geresnių gyvenimo sąlygų - tik kiek mažiau nei trečdalis mano, kad tai yra karo pabėgėliai.
Be to, 46 proc. apklaustų asmenų nurodė, kad Lietuva neturi pakankamai pinigų priėmimui, 40 proc. nurodo, kad valstybė nukentės finansiškai, dar tiek pat - kad padaugės nusikaltimų, pavyzdžiui, vagysčių, trečdalis respondentų įvardija terorizmo riziką, ketvirtadalis - kad Lietuvos moterys nebesijaus saugiai savo aplinkoje, kad pasikeis Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis. Klausiami, kaip lietuviai reaguoja į pabėgėlius, trečdalis respondentų įvardijo, kad neutraliai ir stengiasi jų nepastebėti, nereaguoti, ketvirtadalis nurodė, kad į migrantus žiūrima su susidomėjimu, smalsumu, kas septintas šalies pilietis įvardijo, jog lietuviai pabėgėlius vertina žeminančiai, pašiepiančiai.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas sako, kad šiuo metu pabėgėliams pirminės integracijos metu skiriamos 96 valandos lietuvių kalbos kursams, numatoma valandų skaičių padvigubinti. Tačiau, jo manymu, tai gali ir nepadėti, nes kai kuriems pabėgėliams trūksta motyvacijos netgi mokantis kalbos pagrindų.
„Gal trūksta motyvacijos iš pabėgėlių pusės, kadangi jie nelabai nori tą lietuvių kalbą mokytis. Kiek žinau, dalis jų mokosi vokiečių kalbą galbūt planuodami išvykti į Vokietiją. Bet lietuviškai tuo A1 lygiu, kur jie mokosi, diskutuojame su ne viena institucija, kad jie išmoksta tik lietuvių kalbos pagrindus: man skauda galva, man reikia kur nors nueiti“, - pasakojo R.Mikulėnas.