Ar Lietuvai užteks biokuro?

Energetikos ministras Rokas Masiulis yra pareiškęs, jog nėra tikras, kad Lietuvoje užteks biokuro. Šilumos gamintojų, deginančių biokurą, esą atsirado tiek, kad tenka nerimauti, ar pakaks Lietuvai medienos atliekų. Tuo metu Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas „Žinių radijo“ laidoje „Patogumo kaina“ tikino, kad biokuro Lietuvoje yra daugeliui metų: „Biokuras neabejotinai sumažino šildymo kainas daugelyje Lietuvos miestų, tačiau neįmanoma visos šalies centrinio šilumos tiekimo aprūpinti biokuru. Jo yra užtektinai, bet mūsų klimatinė zonas tokia, kad pas mus yra bazinis šilumos apkrovimo grafikas, o pikinis grafikas toks, kad jo netikslinga patenkinti biokuru. Darbui kelioms savaitėms per metus statyti katilus tiesiog ekonomiškai nepasimoka“. 2014 metais maždaug 45 procentai centralizuotai tiekiamos šilumos buvo pagaminta iš biokuro. Tai ir savivaldybių šilumos tiekimo, ir vadinamosios nepriklausomos šilumos tiekimo įmonės. Ir tai,pasak pašnekovo, ne riba : „Ekspertų skaičiavimais, ta riba turėtų būti 70-75 procentai nuo bendro kiekio. Tai bus galima pasiekti, kai Vilniuje ir Kaune bus pastatytos biokurą ir šiukšles deginančios termofikacinės elektrinės. Beje, pernai nepermokėjom už dujas 95 mln. eurų – tiek pinigų galėjo iškeliauti iš Lietuvos. Pernai biokuro energetikos pramonėje buvo 6,5 tūkst. darbo vietų. 2020 metais, kai bus visiškai užbaigta biokuro plėtra, tikėtina, kad darbo vietų bus apie 10 tūkstančių. Beje, Lietuva yra ES įsipareigojusi mažinti išmetamųjų dujų kiekį, tas mažinimas vyksta taip pat ir biokuro dėka“. Biokuras į Lietuvą vežamas ir iš Ukrainos ar Baltarusijos, tačiau jis atvyksta pigesnis. V. Ramanauskas čia didelės problemos nemato: „Beje, Lietuvoje mes turime 10 procentų rezervuoto miško. Jis nepriklauso nei valstybei, nei privatiems asmenims ir ūkiškai netvarkomas. Tai didžiulis rezervas biokurui. 25 metus neprižiūrėtas miškas greičiausiai bus vien tik biokurui tinkama žaliava. Aplinkos ministerija, be kita ko, skelbia, kad šalyje yra apie 40 tūkstančių hektarų žemės, kuri nebetinka žemės ūkiui ir galėtų būti apsodinta greitai augančiais želdiniais. Taigi, biokuro mes turime daugeliui metų. Dabar sunaudojame apie 60 procentų to, ką turime. Įsisavinus ir šiaudų deginimo technologijas, žaliavos turėtume daugiau, negu reikia. Manau, kad galime išsiversti su vietiniais ištekliais“,- kalbėjo V. Ramanauskas.