Iškrypėliai, suluošinę daugybės nepilnamečių gyvenimus, atsiperka palyginti švelniomis bausmėmis. Mūsų kaimynai lenkai priėmė įstatymą, kad pedofilus galima kastruoti.
Kaunietis Ervydas Čekanavičius (61 m.), Lukiškėse laukdamas, kol prokurorai baigs eilinį ikiteisminį tyrimą dėl pernai jo padaryto seksualinio nusikaltimo, nesėdi rankų sudėjęs. Ne kartą teistas už mažamečių berniukų žaginimą, apsvaiginus juos alkoholiu ar psichotropiniais vaistais, E. Čekanavičius užvertė skundais visas įmanomas institucijas – apskųsti visi jo bylą tiriantys pareigūnai. E. Čekanavičius kreipėsi ir į Lietuvos apeliacinį teismą (LAT) ir apskundė Kauno apygardos teismo nutartį dėl jo suėmimo. Pirmadienį LAT paskelbė verdiktą: pedofilas teismo turi laukti už grotų. Lukiškėse jis dar bus mažiausiai iki rugpjūčio vidurio, o vėliau – kaip nuspręs tyrėjai.
Šis iškrypėlis dėl savo seksualinio potraukio berniukams žinomas jau geri 4 dešimtmečiai. Pirmą kartą dar 1971 metais į teisėsaugos akiratį E. Čekanavičius pakliuvo ne tik dėl potraukio berniukams, bet ir dėl dokumentų klastojimo bei vertimosi neteisėta medicinine praktika. Tuomet kalėjimo pavyko išvengti – jo veiksmai buvo įvertinti kaip psichiškai nesveiko žmogaus ir jis pasiųstas į psichiatrijos ligoninę. Vėliau ten buvo gydytas ne kartą.
Tad kai 1993 metais E. Čekanavičių vėl nuteisė už berniukų tvirkinimą, jis visiems skelbėsi, esą su juo, „žmogaus teisių gynėju“, susidoroję politiniai priešininkai – juk esąs sovietmečio disidentas. Tiesą sakant, tuo metu šis pedofilas rado užtarėjų aukščiausiuose politikų sluoksniuose. Spėjama, jog E. Čekanavičius sumaniai naudojosi pažintimis, sovietmečiu įgytomis psichiatrijos ligoninėse – ten jis yra susipažinęs su tikraisiais disidentais.
Taip pat manoma, kad besigydydamas šiose ligoninėse jis sužinojo ir apie įvairių psichotropinių vaistų poveikį, tad šią patirtį panaudojo vėliau, darydamas nusikaltimus.
„Daktaras Ervydas“
2000 metais E. Čekanavičius, savo aukoms dažniausiai prisistatinėjantis kaip „daktaras Ervydas“, už seksualinį mažamečių išnaudojimą buvo nuteistas 4 metams nelaisvės. Atsėdėjęs trečdalį bausmės, buvo paleistas į laisvę.
2003 metais jis vėl įkliuvo už nepilnamečių tvirkinimą, žaginimą, pornografijos laikymą, mažamečių girdymą alkoholiu ir svaiginimą kvaišalais. Už visa tai gavo beveik 8 metuss. Tačiau ir šį kartą bausmė pedofilui buvo sutrumpinta, tad 2008 metų pabaigoje „daktaras Ervydas“ išėjo į laisvę ir vėl ėmėsi medžioti patiklius paauglius.
Savo aukas E. Čekanavičius rinkosi apdairiai. Į savo butą jis paprastai atsiviliodavo vaikus iš neturtingų ar asocialių šeimų, kurių tėvams ne itin rūpėjo, ką ir su kuo veikia jų vaikai.
Pernai vasarą E. Čekanavičius nusižiūrėjo dar vieną auką – 13 metų berniuką. Šį kartą reikia dėkoti budriems kaimynams – pastebėję, jog E. Čekanavičiaus bute lankosi mažametis, jie pranešė policijai. Sunkiai besiorentuojantis trylikametis buvo rastas ant suoliuko šalia E. Čekanavičiaus namų.
Apklausiamas berniukas nieko blogo apie E. Čekanavičių nepasakė. Papasakojo, jog su „dėde“ susipažino Vilniuje. Kartu atvažiavo į Kauną ir nuėjo į „dėdės“ butą. Čia jis buvo pavaišintas, o kas buvo vėliau, neprisiminė. Per kratą šiame bute pareigūnai aptiko gausybę pornografinių vaizdajuosčių, įvairių apsvaigimą sukeliančių medikamentų. Už šį nusikaltimą E. Čekanavičiui gresia laisvės atėmimas iki 13 metų.
Beje, E. Čekanavičių ir jo mažametį auką dar Vilniuje pastebėjo „Balsas.lt“ žurnalistai ir tai užfiksavo nuotraukose.
„Nepriekaištingos reputacijos“
Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo trejus metus sostinėje, Vilniaus ir Trakų apylinkėse siautusio seksualinio maniako vilniečio Algio Stašausko (37 m.) skundą.
Pernai šis iškrypėlis už 5 mažamečių, 4 nepilnamečių mergaičių ir 2 suaugusių moterų seksualinį išnaudojimą, taip pat už pornografinės medžiagos platinimą Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas kalėti 23 su puse metų.
Pirmuosius 15 metų A. Stašauskas turėtų praleisti kalėjime, likusius 8 su puse metų – pataisos namuose. Nukentėjusiosioms iš jo priteista beveik 2,5 mln. litų neturtinei žalai atlyginti. Teismas pripažino A. Stašauską pavojingu recidyvistu.
Nustatyta, kad šis seksualinis maniakas savo aukų tykodavo parkuose ir netoli mokyklų. Įsiviliojęs jas į automobilį, pagrasindavo pistoletu ir seksualiai išprievartaudavo, be to, mobiliuoju telefonu filmuodavo arba fotografuodavo.
Per ikiteisminį tyrimą iš dalies pripažinęs savo kaltę, A. Stašauskas vėliau ėmė atkakliai viską neigti. Visa laimė, Apeliacinis teismas nuosprendžio nepakeitė. Jo teisėjų kolegija nustatė, jog bylą nagrinėjant apygardos teisme jokių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta, „visuma išnagrinėtų įrodymų įvertinta tinkamai, todėl nuteistasis A. Stašauskas pagrįstai pripažintas kaltu“.
Tai penktas A. Stašausko teistumas. 2000 metais už mažametės išžaginimą jis buvo nubaustas 11 su puse metų nelaisvės. Tačiau vos po 4 metų „už gerą elgesį“ iš pataisos namų buvo paleistas lygtinai...
Išėjęs iš kalėjimo A. Stašauskas įsidarbino, turėjo šeimą, gyveno pasiturinčiai. Daugelis bendradarbių laikė jį nepriekaištingos reputacijos darbuotoju, nė neįtardami, jog po darbo sėdęs į savo automobilį jis virsta monstru, tykojančiu mažamečių.
Per pastarąjį savo siautėjimą A. Stašauskas nuskriaudė bent 11 mergaičių bei moterų (Redakcijos archyvo nuotr.)
Pažadėjo išsikastruoti
Kiekviena šalis turi „savų“ vaikų prievartautojų. Rusijoje šiomis dienomis griežtos bausmės sulaukė Vladimiras Stepanovas iš Sankt Peterburgo, pravarde Blondinas.
Už 11 berniukų išprievartavimą ir keletą plėšimų Blondinas kalės 15 metų griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Taip pat iš jo priteista nukentėjusiesiems 150 000 rublių už moralinę žalą.
V. Stepanovas aukas dažniausiai rinkdavosi geležinkelio stotyse arba nuošaliose vietose. Maniako akį traukdavo 9–12 metų amžiaus berniukai. Jis buvo sulaikytas pernai Vyborgo mieste.
Teisme sakydamas paskutinį žodį, seksualinis maniakas prisipažino padaręs visus jam inkriminuojamus nusikaltimus, atsiprašė aukų. Jis tvirtino jaučiąs pasišlykštėjimą savimi ir pažadėjo, jei toks potraukis pasikartotų, išsikastruoti.
Teisininkai nesutaria
Pernai prasidėjus garsiajai Kauno pedofilijos bylai, tiek Seimo nariai, tiek įvairių žmogaus teisių gynimo institucijų atstovai diskutavo, ar nevertėtų pasekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu. Joje tuo metu siekta įteisinti pedofilų cheminį kastravimą – lytinio potraukio mažinimą medikamentais. Buvo prabilta ir apie griežtesnes bausmes pedofilams.
Tačiau galimybė pažaboti tuos, kurie nesugeba valdyti savo nesveiko potraukio, kol kas lieka tik kalbomis. Kažkur Seime tebeklaidžioja iniciatyvos ir apie viešą seksualinių nusikaltėlių registrą, ir apie cheminį kastravimą.
Vasario mėnesį Teisingumo ministerijos iniciatyva teisės ekspertai pateikė išvadas, jog asmenims, kurie yra įvykdę lytinius nusikaltimus vaikams, būtina taikyti tik psichologinį gydymą, o cheminė kastracija gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Taip pat teisės specialistai nepritarė viešam tokių nusikaltėlių registui.
Vis dėlto nemažai ekspertų mano, jog cheminė kastracija – vienintelis būdas sutramdyti tą nesveiką potraukį, kurio nenuslopina nei gresiantis įkalinimas, nei psichoterapija.
Kaimynai nebijo pažeisti teisių
Lenkijoje šiomis dienomis jau įsigaliojo įstatymas, pagal kurį už vaikų žaginimą ir kraujomaišą nuteistiems asmenims bus taikoma cheminė kastracija. Tiesa, prieš priimdamas tokį sprendimą, teisėjas yra įpareigotas pasitarti su psichiatrais ir seksologais.
Sugriežtintos ir bausmės už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą, žaginimą ir tvirkinimą. Dabar Lenkijoje pedofilai laisvės gali netekti iki 15 metų. Minimali bausmė – 3 metai. Naujajame įstatyme numatyta bausmė ir už nepilnamečio iki 15 metų amžiaus tvirkinimą internetu. Už tai gresia nelaisvė iki 3 metų.
Cheminė kastracija yra išbandyta ir kitose šalyse: keliose JAV valstijose, Prancūzijoje (savanoriška), Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje.
Oficialiai skelbiama, jog Čekijoje nuo 2000-ųjų metų maždaug 300 lytinių nusikaltėlių atlikta cheminė kastracija, dar 50 nusikaltėlių genitalijos pašalintos chirurginiu būdu.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
