Neturite smulkių grynųjų – tai ne kliūtis palikti arbatpinigių
Galimybė arbatpinigius kavinėse, restoranuose ar baruose palikti mokant kortele – vienas tokių pavyzdžių, kai verslas koja kojon žengia su pasikeitusiais klientų poreikiais. Pasaulyje, ypač už Atlanto, diskusijos apie arbatpinigių mokėjimą grynaisiais arba kortele vyko maždaug prieš dešimtmetį. Diskusijose dažniausiai buvo pabrėžiama, kad mokant arbatpinigius kortele užtikrinama, jog visi arbatpinigiai atsiskaitant debeto ar kredito kortele pateks į aptarnavusiojo padavėjo sąskaitą. Taip pat buvo svarstoma, ar arbatpinigiai turi būti traktuojami, kaip ir kitos bet kokios gaunamos pajamos, kokie mokesčiai turi būti taikomi ir panašiai.
Tuo tarpu porą pastarųjų metų Lietuvos viešojoje erdvėje besirutuliojančios kalbos apie tokį e. arbatpinigių poreikį iki šių metų pradžios niekaip nevirto realiai veikiančiu sprendimu. Nors šalyje veikiantys bankai techninius sprendimus buvo parengę jau anksčiau.
E. mokėjimų naujovių pionieriais Lietuvoje tapo bendrovė „Čili pica“. Jau nuo metų pradžios bendrovės klientai, prieš suvesdami kortelės PIN kodą, kortelių skaitytuve pamato klausimą: „Ar norite palikti arbatpinigių?“. Atsakę teigiamai jie gali patys įrašyti sumą, kurią norėtų palikti aptarnavusiajam padavėjui, ir tik tuomet patvirtinti mokėjimą įprasta tvarka. Šis sprendimas parengtas bendradarbiaujant „Čili pica“, „Swedbank“ ir „EPS LT“ ir yra įgyvendintas visose bendrovės valdomose picerijose.
Kliento arbatpinigių suma pervedama į jį aptarnavusio padavėjo sąskaitą. Nuo arbatpinigių bus skaičiuojami ir sumokami visi priklausantys mokesčiai valstybei: gyventojų pajamų mokestis (GPM), privalomasis sveikatos draudimas (PSD), valstybinis socialinis draudimas (VSD).
Vaizdo įrašas: kaip palikti arbatpinigių atsiskaitant kortele?
Diegti naujovėms ‒ visos prielaidos
Šiuo pavyzdžiu palikti arbatpinigių mokant kortele galėtų pasekti nemaža dalis aptarnavimo sektoriaus įmonių, nes tam dabar yra tinkamas metas.
Visų pirma, šiame sektoriuje yra didelė mokėjimo kortelių skaitytuvų skvarba. Dar 2013 m. gyventojų apklausos duomenimis, tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų (12 proc.) teigė pasigendantys galimybės mokėti kortele šiame sektoriuje.
Be realių techninių galimybių akivaizdų postūmį atsiskaityti ne grynaisiais suteikė ir euro įvedimas šalyje – nes mokėti kortele pereinamuoju laikotarpiu buvo tiesiog paprasčiau nei grynaisiais. Remiantis praėjusių metų pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, per pastaruosius trejus metus Lietuvoje nuosekliai daugėjo gyventojų, už kasdieninius pirkinius atsiskaitančių banko kortele. Besirenkančių tik grynuosius atitinkamai nuosekliai mažėja.
Svarbu suspėti įšokti į dideliu greičiu judantį traukinį
Gyventojų įpročių pokyčių svarbą supranta ir mažos kaimų parduotuvės, ir smulkieji prekeiviai, aktyviau diegiantys mokėjimo kortelių skaitytuvus, o taip pat ir didieji prekybos centrai, plečiantys savitarnos galimybes. Dabar dar vieną žingsnį į priekį žengia aptarnavimo sektorius.
Verslas, kuris geba laiku užčiuopti besikeičiančius klientų poreikius bei pasiūlyti juos tenkinančius sprendimus, turi neabejotinų pranašumų konkurencinėje kovoje. Šioje kovoje užsitikrinamas didesnis klientų pasitenkinimas ir jų lojalumas. Ir viena, ir kita turi įtakos geresniems verslo rezultatams.
Šalies mažmeninės prekybos sektoriaus įmonės jau žvalgosi naujų sprendimų, kuriuos galėtų pasiūlyti klientams Lietuvoje. Tikėtina, kad netolimoje ateityje stebėsime augančią atsiskaitymų įvairovę klientams ir įvairesnes galimybes prekybininkams priimti mokėjimus iš klientų. Neatsilieka ir bankai – jau šiemet „Swedbank“ Lietuvoje pasiūlys dvi naujoves: bekontaktes mokėjimo korteles pirkėjams ir išmaniuosius kortelių skaitytuvus prekybininkams, leidžiančius išmaniuosius telefonus paversti kortelių skaitytuvais.
